Nepaisant sulėtėjusio augimo susidomėjimas nekilnojamuoju turtu Baltijos valstybėse išlieka didelis
Baltijos valstybių nekilnojamojo turto rinkoje sudaromų sandorių toliau daugėja. Pagrindinė tokio augimo priežastis – vis daugiau užsienio investuotojų domisi nekilnojamuoju turtu, o ypač biurų ir mažmeninės prekybos patalpomis Baltijos valstybių sostinėse. Tačiau šių šalių rinkos augimą šiek tiek pristabdė atidėtas įstojimo į Europos pinigų sąjungą (EMU) terminas, tam tikras vietinės rinkos prisotinimas ir išaugusios palūkanų normos. Taip tvirtinama 2007 metų rudenį „Newsec” išleistoje Šiaurės Europos šalių ataskaitoje (Nordic Report).
Ataskaitoje pateikiamas nekilnojamojo turto rinkos paveikslas labai panašus Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Nekilnojamojo turto sandorių paketas tebeauga dėl nuolatinio užsienio investuotojų domėjimosi šia rinka. Labiausiai juos domina trijų Baltijos valstybių sostinių (Talino, Rygos ir Vilniaus) centrinėse miesto dalyse esančios biurų ir mažmeninei prekybai pritaikytos patalpos. Pelno mažėjimas čia tebesitęsia, tačiau jis pradeda stabilizuotis. Vis daugiau stambaus verslo tinklų, logistikos kompanijų ir bankų parduoda savo nekilnojamąjį turtą, o po to jį nuomoja iš to paties pirkėjo.
Augimo sulėtėjimas
Dėl į permainas orientuotos Baltijos šalių vyriausybių vykdomos politikos biurokratinis aparatas toliau mažėja, o bendras klimatas verslui tampa vis palankesnis. Šių šalių ekonomikos augimo rodikliai vis dar išlieka aukšti, tačiau jo tempas kiek sumažėjo. Vienas iš faktorių, sulaikančių Baltijos šalių ekonomikos augimą, yra atidėtas įstojimas į Europos pinigų sąjungą (Estiją ir Lietuvą numatyta į šią sąjungą priimti 2010 metais, o Latviją – 2012 metais). Augančios palūkanų normos taip pat stabdo nekilnojamojo turto rinkos plėtrą. Vietos bankai kelia vis aukštesnius reikalavimus asmenims, imantiems paskolas nekilnojamojo turto sandoriams.
Vilnius – karščiausia vieta
Pati „karščiausia” vieta Baltijos šalių regione yra Vilnius. Biurų nuomos lygis patraukliose vietose yra toks pat kaip Rygoje, neužimtas plotas sudaro apie 3 procentus, o pelnas siekia apie 6,5 procentus. Tikimasi, kad gaunamos pajamos toliau mažės, nors nebus išvengta tam tikro stabilizavimosi. Pagal rinkos tendencijas, biurų paklausa Vilniuje smarkiai kyla ir kai kuriuose miesto centro vietose jau galima konstatuoti patalpų biurams trūkumą.
Vilnius gerokai lenkia kitų Baltijos šalių sostines, nes vis daugiau užsienio investuotojų laiko Lietuvą šalimi, labiausiai tinkama steigti regioninėms bazėms. Vilniuje gana pigi kvalifikuota ir gerai apmokyta darbo jėga, be to, iš Lietuvos patogu palaikyti ryšius su didele Rytų Europos rinkos dalimi.
Šios priežastys nulėmė nepaprastai didelį statybų bumą Vilniuje. Iki 2009 metų biurų reikmėms bus atiduota apie 200 000 m2 naudingo ploto. Be to, iki 2010 metų parduotuvių patalpoms bus atiduota daugiau kaip 200 000 m2 naujo naudingo ploto.
SEB – daugiausiai sandorių per metus
Aiškus nekilnojamojo turto sandorių sudarymo lyderis Baltijos valstybėse yra SEB, kuris visame regione pardavė 62 nekilnojamojo turto objektus. Bendra sandorių suma siekė 197 milijonus eurų, o nekilnojamąjį turtą įsigijo Kanados kompanija „Homburg Invest”. SEB šiuo metu nuomojasi patalpas 47 parduoto nekilnojamojo turto objektuose.
Biurams pritaikytų patalpų rinka Taline pradeda įgauti tam tikro brandumo. Pačiose patraukliausiose vietose nuomos mokestis metams dabar siekia 190-210 eurų už 1 m2. Neužimtas plotas sudaro apie 1 procentą, o gaunamas pelnas už nuomojamas verslo tinklo (CBD) patalpas sudaro apie 6,25 procentus.
Rygoje mokestis už nuomą metams yra 210-250 eurų už 1 m2, neužimtas plotas sudaro apie 5 procentus, o pelnas už CBD patalpų nuomą sudaro apie 6,25 procentus.