Vis daugiau Klaipėdos sodininkų keičia savo sklypų paskirtį iš žemės ūkio į gyvenamąją.
Todėl sodų bendrijos nyksta, ilgainiui virsdamos gyvenamaisiais kvartalais.
Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos ir teritorijų plėtros skyriaus vedėja Raimonda Gružienė sakė, kad toks virsmas – natūralus procesas, nulemtas paties gyvenimo.
„Iniciatyvą keisti žemės paskirtį pirmiausiai parodė sodų bendrijų nariai, pasistatę savo sklypuose gyvenamuosius namus. Sodų bendrijų įstatymas leidžia statyti gyvenamąjį namą nekeičiant sklypo paskirties”, – aiškino pašnekovė.
Kol kas Klaipėdoje nėra nė vienos bendrijos, kurios paskirtis būtų visiškai pakeista į gyvenamąją.
Tačiau atskirų sklypų paskirtį sodininkai keičia visuose miesto soduose.
R.Gružienė mano, kad ilgainiui natūraliai dalis Klaipėdos sodų bendrijų virs gyvenamaisiais kvartalais. Šis procesas ypač įsibėgėjęs Mažajame Kaimelyje. Pavyzdžiui, sodų bendrijoje „Ramunė” liko vos keletas sodininkų. Taip pat sparčiai sklypų paskirtį į gyvenamąją keičia ir sodų bendrijų „Neringa” bei „Draugystė” sodininkai.
„Negaliu teigti, kad ilgainiui sodų Klaipėdoje nebeliks. Tačiau daugeliu atvejų bendrijos bus likviduotos ir liks tik pavieniai sodai, nes kiekvieno sodininko nepriversi statyti gyvenamojo namo”, – pastebėjo R.Gružienė.