Visus, kas matydamas Konstitucijos prospekte stiklais blizgančius du naujus dangoraižius, pastatytus ant verslininkams nekainavusios valstybinės žemės, bando skaičiuoti įmonės antpelnį su aštuoniais nuliukais, nustebintų UAB „Vėtrūna” generalinio direktoriaus Juozo Valužio aimanos.
„Aš nežinau, iš kur čia tas ažiotažas, – stebisi statybų bendrovės direktorius, dešimtimis milijonų vardijantis įmonės išlaidas komplekso statybai. – Kad būtume žinoję, jog čia toks ažiotažas įvyks, žiūrės būtų nebūtų dalykų, nebūtume net dalyvavę tame konkurse. Ir būtų buvę kur kas paprasčiau nusipirkti tą sklypą.”
Negi „Vėtrūnai” iš tiesų būtų buvę paprasčiau nusipirkti valstybei priklausantį sklypą Vilniaus centre, kurį Vyriausybė perdavė Registrų centrui 99 metams, negu užstatyti ant jo savus 40 aukštų modernių biurų patalpų? O gal J.Valužis tiesiog blefuoja, nenorėdamas pripažinti, kad pavyko itin gudriai susuktas sandoris su Registrų centru?
„Tos išlaidos yra didesnės, nei būtų, jeigu Registrų centras būtų statęs ir mokėjęs už viską, – patirtus nuostolius skaičiavo J.Valužis. – Rinkos kaina 5000 litų už kvadratinį metrą atsieina vien biuro patalpų statyba, taigi išeina apie 30 milijonų. Registrų centras sumokėjo 8 milijonus. Mes įrengėme 300 mašinų statymo vietų, iš viso 6 tūkst. kvadratų, – išeina 12 milijonų. Plius dar infrastruktūriniai įsipareigojimai – Krokuvos gatvę atstatyti, sujungti Giedraičių gatvę su Kalvarijų gatve, sutvarkyti gyventojams teritoriją, įrengti vaikų žaidimo aikšteles ir taip toliau. Viską sudėjus, išlaidos tikrai didesnės negu to sklypo vertė rinkoje šiandien. Visi labai domisi, bruzda, esą kažkokie nuostoliai padaryti valstybei. Gryna nesąmonė.”
Nors J.Valužio aritmetiniais sugebėjimais abejoti nesinori, tačiau ir žurnalistai mokykloje skaičiuoti mokėsi. O tais apskaičiavimais, pasitelkus dar ir žinovus, gauname, kad 40 „Vėtrūnai” priklausančių aukštų, pastatytų ant Registrų centrui priklausančių 4 aukštų, kainuoja apie pusę milijardo litų. Atėmus visas statybos darbų, medžiagų, technikos išlaidas, turėtų likti 350-300 mln. litų pelno. Pavyzdys – suomių kompanija, nusprendusi statyti prekybos centrą šiek tiek toliau nuo Konstitucijos prospekto. Ji atvirai paskelbė, jog pajamos iš statybų bus 1,5 karto didesnės už išlaidas.
Legali schema
LŽ iš Seimo Antikorupcijos komisijos gavo dokumentus, liudijančius, kaip ant Registrų centro pastato išaugo dešimt kartų už jį didesnė „Vėtrūnos” kupra. Pasak Viešųjų pirkimų tarnybos, patikrinusios Registrų centro ir „Vėtrūnos” sandorius, įstatymai nebuvo pažeisti. Beveik tą patį pakartojo ir Generalinė prokuratūra, nusprendusi nepradėti ikiteisminio tyrimo, nors Seimo Antikorupcijos komisija kreipėsi su tokiu prašymu. Belieka laukti Valstybės kontrolės, šiuo metu tikrinančios Registrų centrą, išvadų.
„Galite įsivaizduoti, kokie „Vėtrūnos” investicijos finansiniai aspektai, kaip jie gali veikti tuos, kurie priima sprendimus dėl didžiulės investicijos, – LŽ atvėrė akis vienas teisininkas. – Šiuo atveju veikia labai kryptingas ir labai stiprus interesas. Neįmanoma išvengti asociacijų su kai kuriomis politinėmis jėgomis. Iš statybų uždirbti didžiuliai pinigai gali būti panaudojami konkrečios partijos finansavimui, rinkimams. Šita nauda neturėjo aplenkti ir kai kurių savivaldybės ir apskrities tarnautojų. Naudos yra daug, labai daug, palyginti su padarytomis investicijomis.”
Ruoštasi iš anksto?
2002 metų liepos 12-osios nutarimu Vyriausybei perdavus Registrų centrui 0,75 ha valstybinės žemės sklypą kvartale tarp Lvovo, Krokuvos ir Giedraičių gatvių, jis buvo skirtas tik Registrų centro pastatui statyti. 2002 metų spalio 1-ąją sudarius valstybinės žemės panaudos sutartį tarp Vilniaus apskrities, kurios vadovas tuo metu buvo Gediminas Paviržis, ir Registrų centro, atstovaujamo Kęstučio Sabaliausko, leista statyti 4-6 aukštų pastatą.
Ko gero, jau tada Vyriausybėje ir apskrityje buvo gudrauta. Kvartalo kaimynystėje dygo savivaldybės dangoraižis, buvo planuojamas „Hanerio” bokštas, ir apskritai šis miesto rajonas jau buvo skirtas aukštuminei statybai.
Tačiau paskelbus konkursą pastatui statyti neužsiminta, kad ateityje statybininkai galės sau prisistatyti dar kelis aukštus, kad taip neva padengtų išaugusias statybos išlaidas.
„Buvo kalbėta tik apie šešių aukštų pastatą, – patvirtino Česlovas Daugėla, tuo metu vadovavęs Alytaus UAB „Kortas”, dabar tapęs Alytaus meru. – Konkurse dalyvavome dviese su UAB „Vėtrūna”. Mūsų kainos buvo labai panašios, tačiau „Kortas” suprojektavo didesnį pastatą, o „Vėtrūna” mažesnį, ji ir laimėjo. Negirdėjau jokių kalbų, kad pastatas galėtų būti aukštesnis.”
UAB „Vėtrūna”, kurios generalinis direktorius tuo metu buvo Vytautas Banys, konkursą laimėjo pasiūliusi sąlyginę 1220 litų už kvadratinį metrą kainą, o „Kortas” pralaimėjo pasiūlęs po 1565 litus.
Praėjus keturioms dienoms po konkurso nugalėtojo paskelbimo K.Sabaliauskas patvirtino projektavimo ir statybos darbų atviro konkurso sąlygas, kuriose numatyta, kad „rangovas, pastatęs ir įrengęs patalpas įmonei, gali išnaudodamas pastatui leidžiamą užstatymo plotą ir aukštingumą pasistatyti visuomenines ar komercines patalpas savo nuosavybėn. Rangovas savo iniciatyva ir už savo lėšas gali, suderinęs su užsakovu, inicijuoti detaliojo plano pakeitimą, siekiant didinti sklypo užstatymo intensyvumą.”
Šiuo savo įsakymu K.Sabaliauskas nubraukė Vyriausybės nutarimą, neleidusį jokių pašalinių statybų.
Be abejo, K.Sabaliauską galima buvo sudrausminti, anuliuoti Vyriausybės nutarimui prieštaraujantį įsakymą, bet niekas to nepadarė. Nei Algirdo Mykolo Brazausko vadovaujama Vyriausybė, nei teisingumo ministrai Vytautas Markevičius ir Gintautas Bužinskas. Nesikišo ir Registrų centro valdyba, kontroliuojanti valstybinės įmonės veiklą.
Dovana Kalėdoms
O toliau viskas rutuliojosi ta kryptimi, kuri buvo naudinga verslininkams. Prieš pat 2003 metų Kalėdas „Vėtrūna” gavo „dovanėlę” – sutartį su K.Sabaliausku, kad įmonei ne tik leidžiama statyti Registrų centro sklype, bet ir perleisti teisę pasistatyti pastatą trečiam asmeniui be Registrų centro sutikimo.
Po pusmečio, 2004 metų birželio 23-iąją, statybininkus nudžiugino Vilniaus savivaldybė, leidusi vietoj 4 aukštų pastato statyti 28 aukštus.
Negana to – po poros mėnesių Vilniaus apskrities viršininkas Feliksas Kolosauskas „patikslino” Registrų centrui skirto valstybės žemės sklypo ribas. Nustatė, kad jis yra kur kas didesnis – ne 0,75 ha, o 1,09 ha. Kaip tik toks, kad tilptų dar vienas daugiaaukštis. 2004 metų rugsėjo 27-ąją Vilniaus apskritis sudarė sutartį su Registrų centru didesnio sklypo nuomai.
Kai tik padidėjo sklypas, „Vėtrūna”, jai tuomet jau vadovavo J.Valužis, pasinaudojo proga parduoti iš Registrų centro už požeminės automobilių stovėjimo aikštelės kainą gautą užstatymo teisę. Ją įsigijo UAB „Nekilnojamojo turto gama”, kurios vadovas – buvęs „Vėtrūnos” generalinis direktorius V.Banys.
2005 metų sausį J.Valužis, V.Banys ir Registrų centras susitarė dėl savo dalies pastatuose. Toliau ėjo naujų dokumentų tvarkymo etapas. Žodžiu, statybos prasidėjo tik 2006 metais ir vyksta iki šiol.
Lankytojai palauks
Registrų centras, kurio 4 aukštų pastatas turėjo būti pastatytas dar 2004 metais, vis dar glaudžiasi ankštuose ir lankytojams itin nepatogiuose kabinetuose Bokšto gatvėje. Eilės, nervai, karštis – tokia lankytojų dalia. Bet negi sunku žmonėms pakentėti dėl to, kad „Vėtrūna” ir „Nekilnojamojo turto gama” Registrų centro pagalba pasistatytų dangoraižius?
Galutinė aritmetika
Taigi po visų leidimų, projekto pakeitimų, užstatymo teisės pardavimo situacija tokia: administraciniame pastate su požemine automobilių stovėjimo aikštele Lvovo gatvėje 25 Registrų centras turi 94/1000 dalis, UAB „Nekilnojamojo turto gama” – 900/1000, o UAB „Vėtrūna” 6/1000.
Kam Vyriausybė 2002 metais skyrė žemės sklypą – „Nekilnojamojo turto gamai”, „Vėtrūnai” ar valstybinei įmonei?
Papeikimų lietus
K.Sabaliauskas 2007 metais gavo du papeikimus. Vieną už tai, kad kelis mėnesius delsė pateikti duomenis Konkurencijos tarybai dėl Registrų centro paslaugų įkainių. Antrą – už tai, kad 2007 metų pradžioje sau mokėjo priedą prie 7 tūkst. litų atlyginimo, nors Teisingumo ministras Petras Baguška nebuvo pasirašęs įsakymo dėl šių išmokų.
K.Sabaliauskas įpareigotas grąžinti iki spalio 17 tūkst. litų neteisėtai sau išmokėtų priedų. Atrodo, kad tai vienintelė reali bausmė, kurią gavo Registrų centro vadovas. Už tai, kad ant vadovaujamos įmonės užaugino verslininkų kuprą, K.Sabaliauskas jokių nuobaudų negavo. Gal jis tiesiog vykdė politikų valią?