Parlamentinė buvusio kariuomenės savanorio ir saugumo pareigūno Juro Abromavičiaus žūties tyrimo komisija, neįstengusi baigti tyrimo per praėjusį politinį sezoną ir nukėlusi išvadų rašymą iki spalio, prasidėjus rudens sesijai artimiausiu metu posėdžiauti neketina.
Prieš metus sudarytos Seimo komisijos pirmininkė „darbietė” Loreta Graužinienė tyrimo pratęsimą motyvavo tuo, kad apklausus kelias dešimtys liudytojų ir išnagrinėjus šūsnį dokumentų, komisija galutinai nespėjo parengti išvadų. Parlamentarai darbą žadėjo pratęsti išsyk prasidėjus rudens sesijai.
J.Abromavičiaus žūties tyrimo pabaigos terminą parlamentarai keitė net tris kartus.
Pasak komisijos pirmininkės pavaduotojo Vaclovo Karbauskio, šią savaitę posėdžio tikrai nebus, dėl kitos savaitės dar nėra aišku.
„Dar nespėjome susibėgti, vasarą taip pat, dabar dar kalbamės su kolegomis, kada jie galėtų. Šią savaitę tai tikrai ne, o kitą savaitę gal ir susibėgsime”, – BNS sakė socialliberalas V.Karbauskis.
Komisjos narys konservatorius Jurgis Razma, kuri L.Graužinienės iniciatyva norėta pašalinti iš tyrimo, tikina, jog tyrimą buvo galima baigti ir be terminų keitimų, dar pavasario sesijos metu, tačiau kai kurie komisijos nariai norėjo pasilengvinti darbą.
„Galėjome baigti tyrimą jau liepą, ten prireikė kelių valandų ir išvadas būtume parengę, tačiau parlamentarai norėjo pasilengvinti darbą ir tą išvadų rašymą uždelsė, bet, kaip matau, niekas nieko dabar nerašo ir netiria ir net negaunu informacijos, kada galėtume rinktis”, – BNS kalbėjo konservatorius J.Razma.
Komisijos nariai, paklausti apie tyrimo išvadų turinį, teigia, jog tai dar per anksti komentuoti, nes dėl jų nebuvo galutinai balsuojama.
BNS žiniomis, išvadose, be kita ko, bus kritikos Lietuvos kariuomenės Lauko pajėgų vadui brigados generolui Arvydui Pociui dėl esą neobjektyvaus liudijimo komisijai. A.Pocius yra sakęs komisijai, jog 1993 metais maištavusiems savanoriams iš miško grįžus į Kauno rinktinės štabą, J.Abromavičius raginęs grįžti į mišką.
Pernai rudenį sudarius komisiją, buvo numatyta, kad ji darbą turėtų baigti vasario 1-ąją, tačiau tyrimo metu atsiradus vis daugiau su J.Abromavičiaus žūtimi susijusių liudytojų, Seimas pratęsė terminą iki birželio 1-osios. Vis dėlto komisija nespėjo apklausti visų liudytojų, todėl šis terminas pratęstas iki birželio pabaigos, tačiau ir iki šios dienos komisija išvadų surašyti nespėjo.
Komisija išklausė maždaug trijų dešimčių liudytojų prieštaringus parodymus. Kai kurie liudytojai teigė, kad J.Abromavičius galėjo būti nužudytas, nes išsiaiškino, kas 1994 metais susprogdino geležinkelio tiltą per Bražuolės upę, kiti teigė, kad žūtis galėjo būti susijusi su J.Abromavičiaus darbo Valstybės saugumo departamente metu vykdytais kontrabandos tyrimais.
J.Abromavičius žuvo 1997 metų sausio 31-ąją Kaune, sprogus jo automobiliui. Nusikaltėliai po automobiliu buvo pritvirtinę maždaug 500 gramų sprogstamosios medžiagos heksogeno, dar vadinamo jūros mišiniu.
Generalinė prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad sprogstamąjį įtaisą pagamino ir po J.Abromavičiaus automobiliu pritvirtino asmuo, kuris vėliau atsitiktinai pats susisprogdino.
Generalinei prokuratūrai nutraukus ikiteisminį tyrimą įtariamųjų atžvilgiu, Seime kilo iniciatyvos atlikti parlamentinį.
J.Abromavičiaus žūtį parlamentarai tyrė ir 1997 metais, tačiau be apčiuopiamų rezultatų.