Socialliberalai surinko parlamentarų parašus dvigubą pilietybę įteisinančiam referendumui inicijuoti

Socialliberalai surinko 40 parlamentarų parašų, reikalingų dvigubą pilietybę įteisinančiam referendumui inicijuoti.
Kaip informavo opozicinės Naujosios sąjungos frakcijos atstovė spaudai Birutė Kierienė, po nutarimo projektu pasirašė visų parlamento frakcijų atstovai, išskyrus liberalus, taip pat atstovaujančius opozicijai.

Anot projekto, referendume Lietuvos piliečiai apsispręstų, ar įteisinti dvigubą pilietybę.

Teisę inicijuoti referendumą turi ne mažiau nei 300 tūkst. piliečių arba bent 36 Seimo nariai. Surinkus reikiamus parlamentarų parašus, nutarimo projektas ir siūlymas pateikiamas Seimui. Jį Seimas svarsto artimiausiame posėdyje.

Posėdyje, kuriame svarstomas klausimas dėl referendumo paskelbimo, turi dalyvauti mažiausiai 71 parlamentaras, o už nutarimo projektą, kuriuo skelbiamas referendumas, balsuoti turi ne mažiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių parlamentarų – bent 36 parlamentarai.

Tam, kad būtų priimtos Konstitucijos pataisos, į referendumą turi ateiti ir pataisoms pritarti daugiau nei pusė balsavimo teisę turinčių piliečių.

Seimui teikiamame nutarimo projekte teigiama, kad pripažįstant dvigubos pilietybės svarbą lietuvių kilmės piliečiams ir akcentuojant konstitucinį pilietybės reguliavimo principą, Seimas skelbia referendumą, kuris būtų surengtas kartu su artimiausiais Seimo rinkimais 2008 metų rudenį.

Projekte siūloma, kad visuotiniam piliečių balsavimui būtų teikiamas toks klausimo tekstas: „Pritariu, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu”.

Referendume būtų siūloma keisti Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį, kurioje numatoma, kad dvigubą pilietybę Lietuvos piliečiai gali turėti tik išimtiniais atvejais. Tuo metu konkrečius dvigubos pilietybės įgijimo atvejus bei tvarką nustatytų įstatymas, todėl dvigubos pilietybės įgijimas būtų iš dalies vis tiek ribojamas.

„Mes siūlome keisti tik Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį, o 3 dalis liktų tokia kaip buvusi – ji sako, kad pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas. Todėl mes manom, jog įstatymu būtų nustatyta, kiek ten tų atvejų bus, kaip įgis ir panašiai”, – BNS aiškino socialliberalų frakcijos seniūnas Artūras Paulauskas.

Nuogąstavimų, kad priėmus socialliberalų siūlomas pataisas dvigubos pilietybės įgijimas būtų neribojamas ir tokiu būdu Rusijos piliečiais laisvai galėtų tapti apie 200 tūkst. Lietuvos rusakalbių, buvo išreiškę konservatoriai, kurie dvigubą pilietybę siūlo įteisinti ne rengiant referendumą, o keičiant įstatymus. Jie jau parengė atitinkamas pataisas, kurias, jei joms neprieštaraus teisininkai, žada paremti ir socialdemokratai.

Tačiau socialliberalai mano, kad konservatorių siūlomas būdas yra antikonstitucinis.

Pernai rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis ir dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.

Konstitucinės teisės specialistai ne kartą teigė, kad norint įteisinti dvigubą pilietybę būtina keisti Konstituciją, o ne atskirus įstatymus.

Konstitucijos straipsnis dėl pilietybės priklauso tam skirsniui, kuris gali būti keičiamas tik referendumu.

Dvigubos pilietybės klausimas yra ypač aktualus Lietuvos išeiviams, kurie įgiję kitos valstybės pilietybę, praranda teisinį ryšį su Lietuva.

Didžioji dauguma lietuvių per apklausas pasisako už Lietuvos pilietybės išsaugojimą asmenims, įgijusiems kitos valstybės pilietybę.