Lietuvoje neblėsta tradicija kasmet patvirtinti deficitinius valstybės biudžetus. Valdžia vadovaujasi nuostata: reikia įtikti rinkėjams. Šiam reikalui valstybė kasmet vis daugiau prasiskolina. Šiuo metu kiekvienas net ir ką tik gimęs šalies gyventojas skolingas po 4,4 tūkst. litų, rašo „Vakaro žinios”.
Prieš kiekvienus rinkimus politikai pažeria puokštes įvairiausių pažadų, kurių neišpildyti kiekvienam jų būtų tolygu politinei savižudybei. Dažniausiai žadama padidinti pensijas ir algas. Norint įvykdyti šiuos įsipareigojimus, reikia milijardų litų, o šalies biudžetas, deja, nėra guminis. Todėl pasirenkamas lengviausias kelias – skolinimosi. Ypač tai buvo populiaru prieš dešimtmetį, tačiau skolų šleifas velkasi iki šiol.
Finansų ministerija informuoja, kad valdžios sektoriaus skola didėja iki šiol. Pavyzdžiui, 2003-iųjų pabaigoje mes buvome skolingi 12 mlrd. litų, o šių metų vasarą – jau daugiau nei 15 mlrd. litų. Remiantis neseniai paskelbtais Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Lietuvoje užregistruotas 3 382 041 gyventojas. Tad kiekvienas mūsų, įskaitant net ką tik gimusius kūdikius, esame skolingi po 4442 litus.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Jonas Lionginas tvirtina, kad Lietuvai 15 mlrd. litų siekianti skola nėra baisi. Jis linkęs vertinti ne skolos dydį litais, o jos santykį su bendruoju vidaus produktu (BVP).
„O pagal šį rodiklį mūsų skola – viena mažiausių Europos Sąjungoje. Neprasiskolinusių valstybių pasaulyje beveik nėra. Tik kelios Afrikos valstybėlės neskolingos, nes joms niekas neskolina, tik dovanoja”, – paaiškino J.Lionginas.
Pasak jo, Lietuvos skola tesudaro apie 15 proc. BVP. O, pavyzdžiui, Italijoje šis rodiklis – net 104 proc.
„Pas mus tęsiasi skolos, anksčiau paimtos 10, 12 metų. Skolas reikia grąžinti. Kai kurias atidedame ir mokame palūkanas. Tai labai normalu”, – tvirtino parlamentaras.
Anot J.Liongino, valstybės skola auga dėl paprasčiausios priežasties: Lietuva skolinasi ir toliau, kad galėtų padengti ankstesnes skolas.
„Skolinamės nuolat, nes reikia padengti ankstesnes skolas, kad nereikėtų iškart atiduoti milžiniškų lėšų. Pavyzdžiui, kažkas skolina už mažesnes palūkanas. Tai ir skolinamės, kad atiduotumėme tam, kas skolino už didesnes”, – paaiškino J.Lionginas.
Tačiau ne visi politikai sutinka, kad ekonomikos augimo laikais valstybei yra tikslinga skolintis, o ne atidavinėti skolas.
Finansų ministras Rimantas Šadžius akcentavo, kad Lietuva turi didžiulių įsipareigojimų.
„Žinoma, valstybė gali skolintis, tačiau skolinimosi išlaidos nemažos, be to, skolas anksčiau ar vėliau reikia atiduoti. Sutikite, kad skolintis pateisinama sunkiais laikais, bet gerais laikais, kaip dabar, reikėtų skolas veikiau atiduoti”, – dėstė ministras.
Anot R.Šadžiaus, tolesnis valstybės skolinimasis būtų naštos užkrovimas ateinančioms kartoms.
„Tikrai nemanau, kad dabarties pedagogai siektų sau didesnių atlyginimų ateities kartų, kurias moko ir auklėja, sąskaita”, – pabrėžė R.Šadžius.
Psichologas Gediminas Navaitis skolintis mėgstančią valstybę lygina su fiziniais asmenimis: vieni žmonės skolinasi, kad draugams iškeltų balių, kiti – kad skolinti pinigai darytų pinigus. Lietuvą jis priskiria prie pirmųjų.
„Jei lyginsime valstybę su paprastu žmogumi, galime paimti paprastą pavyzdį. Tarkime, žmogus turi du pasirinkimus: taupyti pinigus ir nuomoti butą bei būstą įsigyti, kai bus susitaupęs. Kitas pasirinkimas – skolintis ir jau šiandien gyventi savo būste. Panašiai ir dėl valstybės: valstybė gali jau šiandien išspręsti kai kuriuos uždavinius, mokėdama palūkanas, arba uždavinių sprendimą atidėti, kol sutaupys pinigų”, – palygino G.Navaitis.
Pasak psichologo, abu sprendimai gali būti ir geri, ir blogi. „Valstybė gali pasiskolintus pinigus pravalgyti, už juos pasistatyti naują Seimo posėdžių salę, pakelti atlyginimus valdininkams, o ne skolintis tam, kad pinigai darytų pinigus. Tokia valstybė švaisto ne tik mūsų, bet ir ateities kartų pinigus. Toks kelias neteisingas. Tokią valstybę galima palyginti su tėvu, kuris pasiskolina pinigus ne sūnaus gerovei, o tam, kad kaimynams iškeltų balių. Ir už tokį tėvą skolas turėtų padengti ateinanti karta – jo sūnus”, – dėstė G.Navaitis.