Patyrę vairuotojai techniškai tvarkingu automobiliu sugeba važiuoti taupiai, tad kokie tie taupumo niuansai?
Šalies ekonominė būklė ir gyventojų pajamos lemia, jog daugelis rinkdamiesi naują ar kiek pavažinėtą automobilį norom nenorom pirmiausia atsižvelgia ne į arklio galias, glūdinčias po variklio dangčiu, o į degalų sąnaudas.
Lietuvai tapus ES nare automobilio ekologiškumas tapo dar vienu svarbiu veiksniu, kurio besąlygiškai laikytis verčia griežtos ekologinės direktyvos.
Svarbi ir ekologija
Būtent šios aktualijos taps lemiamais veiksniais rugsėjo 15 dieną rengiamame automobilių ekonominiame žygyje, kuris turėtų sudominti ne tiek pačius jo dalyvius, kiek naujų automobilių pardavėjus, o bene labiausiai – besidairančius, kokį automobilį įsigyti. Kaip praėjusiais metais, taip ir šiemet žygis propaguoja ne tik ekonomiškumą, bet ir ekologiškumą – kartu su šalies biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacija „Litbioma” renginys atkreipia dėmesį į atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo svarbą.
Nustatytu laiku
Taupaus važiavimo ralyje ekipažai stengsis pasiekti finišą minimaliomis degalų sąnaudomis. Vis dėlto nereikėtų manyti, kad ilgesnį nei 300 kilometrų kelią bus galima sukarti stumiant automobilį ar vos vos riedant. Distancijos ruožus teks įveikti nustatytu laiku. Už vėlavimą bus baudžiama papildomais degalų gramais.
Būklė ir stilius
„Kiekvienas pragmatiškai mąstantis automobilininkas priekabiai vertina ir vidutines keturračio degalų sąnaudas”, – teigia būsimo žygio vadovas ir vyriausiasis komisaras, Kelių transporto priemonių valstybinės techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta” viceprezidentas Gintautas Šlėderis.
Svarbiausi veiksniai, lemiantys taupumą – tai automobilio agregatų techninė būklė ir vairavimo stilius. Per didelės degalų sąnaudos juntamos ne tik pinigine išraiška – mokant už suvartotus degalus, alyvą, bet ir už remontą dėl intensyvesnio detalių dilimo. Įveikti dėl trinties padidėjusiems mechaniniams nuostoliams reikia ir didesnės variklio galios, ir atitinkamai didesnio degalų kiekio tai galiai panaudoti. Būtent ši teorija bus praktiškai įrodyta per rengiamą ekonominį žygį.
Bendro naudojimo keliais
Rengėjai šį žygį numatę bendrojo naudojimo keliais maršrutu Vilnius-Kaunas-Pavilkijys-Vilkija-Šilutė-Kintai-Ventės ragas. Pagal varžybų nuostatus visi žygio dalyviai į starto vietą atvairuos sklidinais degalų bakais, kuriuos teisėjai užblombuos. Automobiliai bus saugomi uždaroje aikštelėje iki pat varžybų starto. Žygio pabaigoje nusekę degalų bakai bus užpildyti, o teisėjai atliekant šią procedūrą gramų tikslumu išmatuos, kas nustatytą atstumą įveikė taupiausiai.
Pagal tarptautinius reikalavimus
„Šiemet rengiamas ekonominis žygis atitiks visus analogiškiems renginiams keliamus tarptautinius reikalavimus, – teigia vienas jo rengėjų, VŠį „Saugus ratas” vadovas Valdas Juozas Vilūnas. – Žygio maršrutas drieksis įvairaus grunto keliais – bus ir žvyro, ir asfalto, ir automagistralės ruožų, važiuosime ir per gyvenvietes, ir kaimų keliais, o svarbiausia – bus privalu visur griežtai laikytis kelių eismo taisyklių.”
Lemia sąnaudas
303 kilometrų žygio maršruto didžiausioji dalis – 291 kilometrai – drieksis asfalto keliais ir tik 12 kilometrų – žvyrkeliais. Specialistai primena keletą populiarių ir dažnai kartojamų postulatų norintiesiems važiuoti taupiai. Vairavimo stilius tiesiogiai lemia degalų sąnaudas. Be reikalo neskubant degalų sunaudojama 10-20 proc. mažiau. Važiuojant sportiškai labiau apkraunamas variklis, transmisijos mazgai, daugiau dyla padangos ir pan. Svarbus taupaus važiavimo veiksnys – laiku keičiami pavarų laipsniai. Mieste vertėtų neskubėti jungti aukščiausių pavarų, nes, pavyzdžiui, 5-os pavaros įjungimas pateisinamas, kai greitis didesnis kaip 70 km/val.
Tolygiai greitėti ir lėtėti
Automobilio eksploatacijos instrukcijoje nurodyti kiekvienos pavaros minimalus ir maksimalus greitis. Jis turi ir atitinkamas žymas hodometre. Gamintojas greičių diapazonus parenka su atsarga, todėl visada galima tolygiai greitėti ir lėtėti. Maksimalų greitį kurios nors pavaros diapazone pasiekti protinga nebent lenkiant. Važiuojant magistrale optimalus variklio darbas ir ekonomiškumas esti alkūniniam velenui sukantis 2/3 maksimalių sūkių, labai skubant – 3/4 maksimalių sūkių. Optimalus darbas ir ekonomiškumas pasiekiamas esant 4000 min., skubant – 4500 min.). Per lėtas važiavimas neekonomiškas, ypač jei važiuojama kalvota vietove.
Iš inercijos
Specialistai pataria išmokti važiuoti iš inercijos. Tuo tikslu įvertinamas kiekvieno posūkio staigumas, kad prieš jį nereikėtų greitai stabdyti. Taip tik eikvojamos stabdžių trinkelės, o judant iš inercijos išnaudojama įsibėgėjant išeikvota energija. Reikėtų nepamiršti, kad daugiausia degalų sunaudojama sukuriant inerciją – t.y. įsibėgėjant. Todėl greitis didinamas švelniai spaudžiant akceleratorių, tarsi važiuojant nuokalne. Įkalnėje rekomenduotina leisti automobiliui riedėti pernelyg neapkraunant variklio. Stabtelint trumpam geriau neišjungti variklio. Paleidžiamas variklis daugiau susidėvės, negu dirbdamas tuščios eigos sūkiais. Paleidžiant maitinimo sistema į degimo kamerą tiekia riebesnį mišinį – ką tik paleidus variklį alkūninio veleno sūkiai didesni ir tik po kelių sekundžių jie sumažėja iki normalių tuščiosios eigos sūkių.
Neperkrauti
Svarbu neperkrauti automobilio, ypač vengtina gremėzdiškų krovinių ant stogo. Jie ne tik didina oro pasipriešinimą ir atitinkamai degalų sąnaudas iki 20 proc., bet ir mažina automobilio stabilumą ties posūkiais, nes į viršų pasislenka masės centras. Nevertėtų važinėti su bagažine ant stogo. Jei ji nereikalinga, geriau nuimti, nes ir su tuščia bagažine degalų sąnaudos padidėja 3-5 procentais.
Sąnaudos gana smarkiai sumažėja važiuojant „vakuuminiame maiše”. Jį sukelia dideles priekabas tempiantys vilkikai. Tiesa, tai daryti reikėtų labai atsargiai, nes efektas pasiekiamas „sėdint ant rato” už 3-5 metrų. Toks atstumas gerokai padidina atsitrenkimo pavojų staigiau sunkvežimiui stabdant.
Slėgis padangose
Automobilio ir priekabos (ypač namelio) tandemas padidina degalų sąnaudas 20 procentų. Atitinkamai labiau apkraunamas, dėvisi variklis. Labai svarbus automobilio padangų slėgis, jis turi atitikti pilnos apkrovos reikšmę. Slėgis visose padangose turi būti vienodas, kitaip padidėja riedėjimo pasipriešinimas. Krovinys priekaboje turi būti pritvirtintas nejudamai ir kiek galima arčiau ašies vidurio – priešingu atveju autotraukinys netenka stabilumo.
Oro pasipriešinimas
Esant per mažam slėgiui padangose jos remiasi didesniu paviršiumi, dėl to padidėja riedėjimo pasipriešinimas ir atitinkamai degalų sąnaudos. Platesnės padangos, nei numato gamintojas, pažeidžia važiuoklės kinematiką, padidina degalų sąnaudas. Įtakos turi ir ratų suvedimas bei išvirtimas. Didelis priešpriešinis, šoninis vėjas iki 30 proc. padidina degalų sąnaudas. Tai ypač juntama važiuojant dideliu greičiu (daugiau kaip 100 km/val). Prieš, per ir po lietaus dėl padidėjusio oro drėgnumo ir riebesnio degiojo mišinio degalų sąnaudos padidėja 10-15 procentų. Važiuojant vieškeliais ir prastais keliais degalų sąnaudos, nelygu kelio būklė ir atitinkamai dėl to padidėjęs riedėjimo pasipriešinimas, padidėja net 15-20 procentų.
Tinkami degalai
Specialistai rekomenduoja pilti tik reikiamo oktaninio skaičiaus benziną. Jis nurodytas dangtelio vidinėje pusėje arba automobilio eksploatacijos instrukcijoje. Naudojant didesnio oktaninio skaičiaus benziną nebus jokio efekto. Mažesnio oktaninio skaičiaus benzinas žalingas, nes variklis dirba su pertrūkiais, galima detonacija, savaiminis degalų užsiliepsnojimas, o tai mažina variklio galią ir išteklius.
Pagrįsta praktika
Kad tai ne tušti išvedžiojimai, pagrindžia praėjusių metų taupumo žygio automobiliais rezultatai. Absoliučios įskaitos nugalėtojas „Audi A2” automobiliu, turinčiu dyzelinį 1, 191 l tūrio variklį, šimtui kilometrų sunaudojo tik 2,17 l dyzelino. O štai šių eilučių autoriui, taupumo žygio distanciją įveikusiam benzininiu 1,091 darbo tūrio „Peugeot 107”, pirmąją vietą tarp benzininių automobilių garantavo 3,51 l sąnaudos 100 kilometrų kelio.