Seimas iš naujo svarstys prezidento vetuotus Valstybinio socialinio draudimo ir Rinkliavų įstatymus. Šių įstatymų pataisos Seime turėtų būti svarstomos rugsėjo 18-ąją.
Seimo priimtu Valstybinio socialinio draudimo įstatymu siūloma nustatyti, kad už Lietuvos ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečius ir nuolatinius gyventojus, kurie yra laivo įgulos nariai ir dirba Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotuose laivuose, vežančiuose keleivius ir krovinius jūra tarptautiniais maršrutais, draudėjai socialinio draudimo įmokas moka nuo apdraustojo darbo užmokesčio sumos, ne didesnės už Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 1,5 dydžio sumą. Taip pat siūloma, kad nuo darbo užmokesčio sumos, viršijančios Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų 5 dydžių sumą, socialinio draudimo įmokos nebūtų skaičiuojamos.
Prezidento dekrete konstatuojama, jog nurodytomis įstatymo normomis būtų sudaromos palankesnės, socialinio draudimo sąlygos vienos profesijos asmenų grupei – Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų įgulos nariams. Toks teisinis reguliavimas pirmiausiai suteiktų privilegijas tarptautinių maršrutų laivų įgulų nariams ir tuo pačiu diskriminuotų tuos šios profesijos atstovus, kurie tokios veiklos nevykdo. Be to, tokiu reguliavimu būtų sudaromos išskirtinės socialinio draudimo sąlygos vienos profesijos asmenims kitų profesijų atžvilgiu, nesant objektyvių tokio nevienodo teisinio reguliavimo priežasčių.
Prezidento teigimu, taip būtų pažeistas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas, būtų sukurtas ydingas precedentas ir kitų profesijų atstovams siekti sau išskirtinių teisių ar išlygų valstybinio socialinio draudimo srityje.
Rinkliavų įstatymu nustatyta, kad savivaldybių tarybos gali nustatyti vietines rinkliavas už socialinės infrastruktūros plėtrą. Tačiau, pasak prezidento patarėjos Aušros Rauličkytės, nėra paaiškinta, kas yra socialinė infrastruktūra, koks šios sąvokos turinys, kokie tokios rinkliavos nustatymo principai.
Prezidento dekrete konstatuojama, kad toks netikslios ir neaiškios teisės normos įtvirtinimas įstatyme prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo nuostatoms, kad teisės akto turinys būtų logiškas, glaustas ir aiškus.