Naujos taisyklės gali tapti spąstais pirkėjams

Gamintojams nebeprivaloma nurodyti avalynės ir drabužių dydžių bei tekstilės gaminių priežiūros ženklų

Batelių ir drabužių dydį greitai gali tekti nustatyti matuojantis, o jų priežiūra taps neprognozuojamu eksperimentu. Naujos daiktų ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklės neįpareigoja gamintojų nurodyti avalynės ir drabužių dydžių bei tekstilės priežiūros ženklų. Jei šių nuorodų nebus, informaciją pirkėjui suteikti turės pardavėjas.

Kaip ją gaus ir ar ji atitiks tikrovę, neaišku. Taisykles parengusi ir patvirtinusi Ūkio ministerija čia neįžvelgia jokios problemos. Tuo tarpu vartotojų interesų gynėjai susirūpinę, kad padaugės ginčų ir painiavos.

Atpirkimo ožiai – pardavėjai

Šių pakeitimų, kurie įsigaliojo nuo rugpjūčio 4 dienos, tikslas – panaikinti su prekių ženklinimu susijusias kliūtis laisvam prekių judėjimui Europos Sąjungos vidaus rinkoje. Tačiau pamatę naujas ūkio ministro Kęstučio Daukšio patvirtintas Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisykles kai kurie specialistai griebėsi už galvos.

„Nuo šiol gamintojui nebereikia nurodyti avalynės ir rūbų dydžių bei tekstilės gaminių priežiūros ženklų. Taisyklėse pasakyta, kad šią informaciją pirkėjui gali suteikti pardavėjas. Bet kaip jis tai padarys? Juk tekstilės priežiūros būdus bandymų metu gali nustatyti tik gamintojas”, – stebisi Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos, veikiančios prie Ūkio ministerijos, vyriausioji valstybinė inspektorė Ona Kušeliauskaitė.

Tas pats, jos įsitikinimu, pasakytina ir apie drabužių dydžius: „Gamintojas kiekvienam tekstilės gaminio modeliui parenka atitinkamus dydžius priklausomai nuo to, kokiam ūgiui, pilnumui jis numatytas, įtakos turi ir dizainas. To negali žinoti pardavėjas, kuris pagal naujas taisykles tampa atpirkimo ožiu. Įdomu, kaip tokiu atveju pirkėjas pasirinks apatinius drabužius, kuriuos pasimatuoti pardavėjai ne visuomet leidžia”.

Ūkio ministerija tikina, kad taisyklės parengtos pagal Europos Komisijos Vidaus rinkos ir Sveikatos bei vartotojų apsaugos generalinių direktoratų pastabas, kuriose atkreipiamas dėmesys, jog gamintojai paprastai ant prekių pakuočių ar etikečių nurodo dydžius bei priežiūros instrukcijas.

Tuo tarpu O.Kušeliauskaitė teigia, jog Europos Sąjungos valstybių standartizacijos komitetai yra prisiėmę įsipareigojimus savo šalyse įgyvendinti priežiūros ir dydžio standartus. Standartai „Tekstilė. Priežiūros ženklų simboliai etiketėse” bei „Drabužių dydžių žymėjimas” parengti ir galioja 21 ES šalyje.

Jie įpareigoja gamintojus pateikti šią informaciją, todėl ten ir neiškyla problemų. Lietuvoje tokių standartų nėra. Tai reiškia, kad atsakomybės našta permetama ant prekybininkų pečių. Pašnekovė prognozuoja, kad neturėdami kitos išeities prekybininkai nurodys netikslią informaciją, o kentės pirkėjas – liks visai be informacijos arba ją gaus netikslią.

Atvers erdvę piktnaudžiavimui

Lietuvos vartotojų instituto prezidentės Zitos Čeponytės vertinimu, mažai tikėtina, kad avalynės ar drabužių gamintojai nesuteiks elementariausios informacijos apie dydžius, audinio sudėtį, nes tai jiems patiems nebūtų naudinga. „Tačiau dėl priežiūros etikečių gali kilti kur kas rimtesnių keblumų. Vartotojai praras labai svarbią informaciją, kaip prižiūrėti ir ilgiau išlaikyti nesudėvėtus drabužius bei batus”, – svarsto Z.Čeponytė.

Jai kelia nerimą, kad nauja tvarka sudarys palankias sąlygas piktnaudžiavimams. Kai nėra privalomo reikalavimo, informacijos galima ir nesuteikti. Jei dėl to nukentės pirkėjas, bus sunku įrodyti, dėl kieno kaltės taip atsitiko. Gamintojui nusprendus elgtis griežtai pagal taisykles, kurios numatytos aptariamame teisės akte, vartotojui bus blogai.

„Jei gamintojai nebus nusiteikę geranoriškai, pirkėjas tikrai nukentės. Prognozuoju, kad labai padaugės ginčų tarp vartotojų ir gamintojų dėl prekių kokybės. Pirkėjams teks sugaišti daug laiko, sugadinti nervų”, – sako Z.Čeponytė.

Jos nuomone, ne tik reikėjo šalia naujųjų taisyklių parengti kai kuriuos ženklinimo standartus, bet ir įtvirtinti teisės aktais, kad jų privalu laikytis. „Jei būtų reglamentuota, kad keli svarbiausi standartai, susiję su prekių žymėjimu, yra privalomi, tai kiltų kur kas mažiau problemų. Manau, kad šiuo atveju liko tam tikra spraga, skylė įstatymuose”, – aiškina Vartotojų instituto prezidentė.

Daugelis Lietuvos gamintojų tikina, kad ir toliau ant savo gaminių nurodys ir dydžius, ir audinių priežiūros instrukcijas, tad pirkėjai jokių pasikeitimų nepajus. Prekybininkai, kurie prekiauja žinomų užsienio kompanijų avalyne ir drabužiais, taip pat tvirtina, kad tokia informacija nuo jų neišnyks.

Keblumų gali kilti nebent dėl pigių prekių, kurios dideliais kiekiais gabenamos iš Kinijos ir panašių šalių. Jų gamintojams gali būti naudinga vengti nurodyti tikslią informaciją. Tuo teks pasirūpinti jais prekiaujančioms bendrovėms. Jei jos to nepadarys, pirkėjai bus suklaidinti.

Ministerija nesuka galvos

Ūkio ministerijos Prekybos departamento direktorius Kęstutis Straigis įsitikinęs, kad gamintojai, nors ir neprivaloma, ir toliau etiketėse nurodys ir prekių dydį, ir informaciją apie jų priežiūrą. Jei ne – anokia bėda. Tai padarys pardavėjas. O jei jis pateiks netikslią informaciją ir taip suklaidins vartotojus?

„Pardavėjas atsako už pateikiamą informaciją. Jokios interpretacijos čia negali būti. Kokia čia problema? Juk jei prekybininkas užsako iš gamintojo kokius nors gaminius – batus ar kostiumus – jau sutartyje gali būti numatyta sąlyga, kad jie būtų atitinkamai paženklinti”, – aiškina K.Straigis.

Jo teigimu, rimtos užsienio kompanijos ir taip visus gaminius detaliai ženklina, prisiuva specialias etiketes su nuorodomis, kaip juos prižiūrėti, kokie dydžiai. Vien dėl to, kad Lietuvoje to nereikalaujama, jie tikrai nekeis tvarkos, nesijaudina pašnekovas. Tai daro ir Lietuvos gamintojai. Prekybos departamento vadovas įsitikinęs, kad jie ir toliau tai darys, na ir kas, kad naujos taisyklės to nereikalauja. Mat patys yra suinteresuoti, kad pirkėjas gautų kuo daugiau informacijos apie gaminį.

Paklaustas, kad galbūt rengiant naujas taisykles reikėjo pasekti kitų ES šalių pavyzdžiu ir kartu parengti žymėjimo standartus gamintojams, pašnekovas teigė, jog tai ne jo kompetencija, mat jo vadovaujamas padalinys kuruoja prekybą.

Ūkio ministerijos Pramonės ir verslo departamento vadovas Juozas Martinonis patikino neturįs nieko bendro su naujomis ženklinimo taisyklėmis: „Nei su manim jas derino, nei man rodė, todėl ir komentuoti negaliu”. Vis dėlto departamento vadovas mano, kad Prekybos departamentas turėjo suderinti naujoves su Pramonės ir verslo departamentu.

„Girdžiu kalbas, kad reikalai gali pablogėti. Gaila, kad mes tame darbe nedalyvavome. Čia, kaip sakoma, vidiniai reikalai, nuspręsta, kad mūsų nuomonės nereikia. Bet, matyt, kažką daryti čia dar reikės”, – kalbėjo J.Martinonis.

Jis negali paaiškinti, kodėl to nebuvo galima numatyti iš anksto, įvertinti galimas problemas ir numatyti jų sprendimo būdus. Dėl to, kad tarpusavyje nesusišneka du vienos valstybinės institucijos padaliniai, kentės niekuo dėti pirkėjai.

Giedrė Budvytienė