Įsibėgėjant atliekų tvarkymo reformai vis daugiau dėmesio skiriama atliekų rūšiavimui. „Užpildyti mišriomis, o neišrūšiuotomis atliekomis naujus sąvartynus būtų daugiau nei neatsakinga, todėl savivaldybės raginamos iki 2008-ųjų metų vykdyti numatytas užduotis”, – sako Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis.
Savivaldybės įpareigotos nuo 2008 metų sausio 1 dienos užtikrinti atliekų rūšiavimo galimybę gyventojams, kurie skundžiasi norintys, bet negalintys rūšiuoti atliekų, nes jų gyvenamoje teritorijoje esą nėra tokios galimybės.
Šios priežastys verčia nagrinėti galimybę savivaldybėms pirktus, paimtus, tačiau tinkamai nepanaudojamus atliekų konteinerius perduoti toms savivaldybėms, kurios sugebėjo juos panaudoti.
„Kai kurių savivaldybių polemika ir bandymai ieškoti kaltų dėl atliekų rūšiavimo konteinerių, kurių jos nesugeba tinkamai panaudoti, tėra būdas maskuoti savo neveiklumą, nes Aplinkos ministerija, pirkdama savivaldybėms konteinerius, išsamiai aiškinosi galimybes juos panaudoti ir atsižvelgė į visus specifinius reikalavimus”, – sako Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis.
Nustatant poreikius paramai gauti antrinių atliekų tvarkymo srityje, 2005 metais apklaustos visos savivaldybės, teiraujantis, ko joms labiau reikėtų – konteinerių, tvarkymo paslaugos ar vieno ir kito kartu. Beveik visos nurodė konteinerius ir pranešė apie pageidaujamus techninius parametrus – spalvą, talpą, formą.
Kelis kartus su savivaldybėmis suderinus jų pageidavimus, buvo parengtos 3 (varpo formos, stačiakampiai metaliniai su atsidarančiu dugnu, metaliniai cinkuoti su ratukais) skirtingų rūšių konteinerių pirkimo konkurso sąlygos ir dalyvaujant savivaldybių atstovams pradėtos pirkimų procedūros.
Per pirmą etapą nupirkta 6,8 tūkst. konteinerių už 10 mln. Lt 48 savivaldybėms. Per II etapą numatyta nupirkti 6,2 tūkst. konteinerių 44 savivaldybėms.
„Rūšiavimas yra prioritetinė atliekų tvarkymo reformos kryptis, o konteiniai savivaldybėms – kompleksinė jos dalis”, – sako Aleksandras Spruogis. Anot jo, šiuo metu didžiausias pakuočių atliekų kiekis patenka į komunalinių atliekų srautą ir šitaip dalis atliekų, kurias perdirbus galima būtų vėl panaudoti, patenka į sąvartynus.
Aplinkos ministerija apibendrino iš savivaldybių gautus duomenis apie atliekų surinkimą. Pagal juos šiuo metu Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybėse yra 14774 konteinerių, skirtų antrinėms atliekoms; iš jų Aplinkos ministerija pirko 6815 (46,13 %), savivaldybės įsigijo – 105 (0,71 %), priklauso atliekų tvarkytojams – 7374 (49,91 %), nupirktų iš Europos Sąjungos lėšų – 480 (3,25 %). Savivaldybės nurodo, kad šiuo metu trūksta apie 10000 konteinerių antrinių žaliavų surinkimui.