Neįveikus kavinėje ar restorane užsisakytos per didelės maisto porcijos, likučius galima išsinešti į namus.
Nemažai klaipėdiečių išsinešimui paprašo ir viso patiekalo.
Po didesnių pobūvių restoranai nesuvalgytus stalo skanumynus supakavę perduoda klientui išsivežti namo.
Užkandžiauja vėliau
„Kavinėje visa šeima užsisakėme gruzdintų bulvyčių su daržovėmis. Tačiau nemaniau, kad porcijos bus tokios didelės. Vyras šiaip ne taip įveikė, tačiau mes su sūnumi pasisotinome tik įpusėję patiekalą. Nežinojome, jog likučius galima pasiimti su savimi. Kai padavėja pasiūlė nebaigtą maistą sudėti į vienkartinius indus ir išsinešti, kiek nustebome. Likome patenkinti, nes į Klaipėdą vienai dienai pailsėti mes buvome atvažiavę iš Skuodo, tad vėliau, kiek praalkę, turėjome ko užkąsti”, – dienraščiui pasakojo Renata. Dabar, kavinėje nesuvalgiusi viso maisto, Renatos šeima visada paprašo, kad galėtų išsinešti likučius.
Maitinimo įstaigų darbuotojai juokėsi, jog kartais klientų „alkanos akys” per didelės – užsisako daug maisto, tačiau nepajėgia įveikti. Ypač dažnai viso patiekalo nesuvalgo per vasaros karščius, kai apetitas yra kiek mažesnis.
Moka ne visur
Maisto likučius, klientui pageidaujant, maitinimo įstaigų tarnautojai sudeda į vienkartinius polistirolio arba plastiko indus su dangteliais. Kai kur galima susidėti maistą ir į savo atsineštus indus. Indai dažniausiai būna kelių perskyrų – karštam patiekalui, garnyrui ir salotoms – kad maistas nesusimaišytų. Atskirų vienkartinių indelių yra ir sriuboms, tačiau jų turi ne visos uostamiesčio kavinės.
Vienose maitinimo įstaigose už vienkartinius indus neprašoma papildomo mokesčio, kitose jie kainuoja apie 50 centų.
Karčemos „Trys mylimos” savininkė Edita Kasparaitienė sakė, jog mėnesiui jiems užsisakyti prireikia apie 400 indelių. Vienos taros savikaina yra 20-25 centai.
Padaugina per šventes
BIG prekybos centre įsikūrusios picerijos „Čili pica” direktorė Jurgita Gedžiūtė teigė, jog per mėnesį klientams jie išdalija apie 30-50 nemokamų vienkartinių indų patiekalams. Picerija turi keletą rūšių indų – karštiems patiekalams, salotoms, sriuboms, picoms, taip pat naudoja specialias folijas užkepėlėms, koldūnams.
„Per savaitę pasitaiko 1-2 atvejai, kai žmogus paprašo išsinešti likučius. Turime ir nuolatinių klientų, kurie visada prašo supakuoti nesuvalgytą maistą”, – sakė J. Gedžiūtė.
Miesto centre esančios savitarnos kavinės „Senoji Hansa” vedėja Margarita Nem pasakojo, jog kartais gimtadienius ar kitas progas švenčiančios kompanijos užsisako per daug maisto, todėl likusį maistą išsineša namo.
Kopijuoja meniu
Maitinimo įstaigų darbuotojai teigė, jog norinčiųjų išsinešti maisto likučių nėra daug. Kur kas daugiau klaipėdiečių naudojasi paslauga, kai galima išsinešti visą patiekalą. Kavinės „Alėja” vedėja Lilija Siaurusevičiūtė minėjo, jog dažnai žmonės pasiima maisto į darbą ar nuneša ligoninėje gulintiems artimiesiems.
Kavinių, restoranų darbuotojai pastebėjo, kad maisto užsisakyti ypač mėgsta biuruose dirbančių kelių žmonių kompanijos. Dažniausiai jie tarpusavyje susitaria, kokio patiekalo norėtų, užsisako telefonu ir pasiunčia vieną darbuotoją, kad parneštų.
„Jei vyksta balius, atvažiuoja pas mus su savo puodu ir prisideda pilną cepelinų”, – juokėsi „Trijų mylimų” savininkė E. Kasparaitienė. Ji teigė, jog į karčemą kiekvieną dieną užsuka žmonių, norinčių išsinešti patiekalą. Kai kurie net turi atsišvietę meniu, kad galėtų darbe išsirinkti siūlomų valgių.
Karčemos gaminamą maistą kasdien į darbovietę užsisako keletas uostamiesčio firmų.
Pavojaus nekelia
Anot Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnybos gydytojos higienistės Jūratės Mačiulienės, iš maitinimo įstaigų išsinešti patiekalą arba jo likučius yra savininkų ir klientų reikalas. Higienistės teigimu, toks maistas pavojaus žmogaus sveikatai nekelia. Nebent pat žmogus netinkamai elgtųsi su išsineštu maistu. „Jeigu išsinešto maisto tą pačią dieną nesuvalgo ar, tarkime, parsinešęs namo, palieka kambaryje, o ne įdeda į šaldytuvą – tada gali būti problemų”, – sakė J. Mačiulienė.
Maisto ir veterinarijos tarnyba tikrina maitinimo įstaigų vienkartinius indus. Pasak J. Mačiulienės, jiems keliami tokie pat reikalavimai, kaip ir maistui. Kiekvienas indas turi būti paženklintas, kad yra tinkamas dėti maistą, arba savininkas privalo tam turėti specialų dokumentą. „Kartais tikrinimo metu savininkai mums nepateikia dokumento. Pasitaiko, kad vienkartiniai indai laikomi netinkamose vietose – ant grindų kur nors pasienyje”, – sakė J. Mačiulienė.
Gina Kubiliūtė