Danai ardo vėjo jėgaines ir išgabena į užsienį

Danijos kapitalo bendrovė BNE išmontuoja pirmąjį šalyje vėjo jėgainių parką, kuris taip ir nepradėjo gaminti elektros energijos.

Pirmąjį mūsų šalyje vėjo jėgainių parko projektą Danijos kapitalo bendrovė BNE pradėjo įgyvendinti Klaipėdos rajone.

Tačiau šią savaitę pradėti ardyti vėjo malūnų bokštai išgabenami iš šalies.

Bendrovės atstovai situacijos nekomentuoja. Neoficialiai teigiama, kad vėjo malūnai gali būti sumontuoti Latvijoje.

Konfliktas dėl triukšmo

Į vėjo jėgainių parką Lietuvoje danai investavo per 25 mln. litų. Nuo 2005 metų, kai jėgaines buvo galima pradėti eksploatuoti, jau būtų pagaminta 3 mln. litų vertės elektros energijos.

LŽ žiniomis, kliūtimi danų investicijai tapo kaimyniniame sklype gyvenančios Genovaitės Narvilienės šeima. Ji užginčijo detalųjį planą, nes jame pažymėta 45 decibelų leidžiama triukšmo zona apėmė ir dalį jai priklausančio žemės sklypo. Net 7 hektarai Narvilų žemės pateko į dviejų jėgainių sanitarinę zoną.

Prastas pavyzdys užsienio investuotojams

Anot Ūkio ministerijos sekretoriaus Aniceto Ignoto, užsienio investuotojams Lietuva pasirodė kaip netinkama jų projektams šalis. „Tačiau jie patys iš dalies kalti, nes pasirinko netinkamus partnerius, – LŽ sakė valdininkas. – Jie paprasčiausiai ne iki galo sutvarkė dokumentus ir negavo leidimo jėgainių statyboms, o tik pamatams išlieti.”

Pasak vieno iš bendrovės BNE akcininkų Nielso Melchiorseno, jie buvo gavę visus reikalingus Vyriausybės ir Ūkio ministerijos pritarimus bei leidimą elektros gamybai, jo įmonė suklupo susidūrusi su kaimyninių žemių sklypų savininkais. „Gavome apie 100 gretimuose sklypuose gyvenančių ar tik juos valdančių savininkų sutikimus, tačiau su penkiais kaimynais susitarti niekaip nepavyko. Vieni jų – Narvilai”, – neslėpė apmaudo verslininkas.

Vyriausiasis administracinis teismas 2005 metais panaikino Klaipėdos rajono tarybos patvirtintą vėjo jėgainių detalųjį planą. Aplinkinių žemių savininkai pareikalavo jėgaines nugriauti arba perkelti toliau.

Valdžia neketino remti verslininkų

Investuotojus nustebino vietinės ir aukščiausios Lietuvos valdžios abejingumas. „Nors viešai deklaruojama parama alternatyviai energetikai iš atsinaujinančių šaltinių, mes jokios pagalbos nesulaukėme”, – piktinosi N.Melchiorsenas.

Jam susidarė įspūdis, kad lietuviams esą svarbu ne plėtoti šios rūšies energetiką, o tik gauti Europos Sąjungos paramą šios srities plėtrai.

Pagal Vyriausybės patvirtintą energetikos programą iki 2010 metų Lietuvoje turėtų būti pastatyta 200 MW galingumo vėjo jėgainių. O iki 2025-ųjų iš atsinaujinančių energijos išteklių būtų pagaminama 20 proc. mūsų šalyje suvartojamos elektros energijos. A.Ignotas padėties nedramatizuoja ir tvirtina, kad visi įsipareigojimai bus įgyvendinti: „Dabar yra išduota leidimų įvairioms įmonėms, kurios jau įgyvendino ar tik įgyvendina projektus pasiekti bendrą 200 MW galią.”

A.Ignoto manymu, išardytų jėgainių dalys gali likti Lietuvoje ir būti parduotos kitai, sėkmingiau veikiančiai energetikos įmonei.