Premjeras Algirdas Brazauskas antradienį apkaltino Draudimo priežiūros komisiją (DPK) laiku neinformavus Vyriausybės apie gresiantį draudimo bendrovės „Ingo Baltic” bankrotą ir be draudiminės apsaugos liksiančius iki 100 tūkst. bendrovės klientų.
A. Brazauskas teigė, kad komisija privalės atsakyti už netinkamai atliktas priežiūros funkcijas, o sprendimą dėl DPK Vyriausybė priims šią savaitę. Manoma, kad dėl nesuvaldyto Rusijos kapitalo ne gyvybės draudimo bendrovės „Ingo Baltic” bankroto pareigų gali netekti kai kurie DPK nariai.
DPK pirmininkas Edvinas Vasilis-Vasiliauskas Eltai tvirtino, jog komisija ėmėsi visų teisinių priemonių, kad būtų išvengta bendrovės bankroto (nurodė akcininkams padidinti įstatinį kapitalą, areštavo dalį techninius atidėjinius dengiančio turto), tačiau savo vadovaujamos institucijos kaltės neneigė ir kalbėdamas prieštaravo pats sau.
„Neneigiu savo kaltės. Tačiau situacijos nesuvaldymas nepriklausė vien nuo mūsų. Gal, kaip Premjeras ir sakė, – reikia peržiūrėti teisės aktus. Tikrai juos peržiūrėsime ir pasiūlymai bus atsiųsti iki rugsėjo 5 dienos”, – sakė E. Vasilis-Vasiliauskas.
Jis svarstė, jog DPK galbūt neteisingai pasielgė apie komplikuotą „Ingo Baltic” situaciją valdžios atstovų neinformuodama raštu, tačiau, jo tvirtinimu, Vyriausybės ir Finansų ministerijos pareigūnai žinojo apie visus DPK veiksmus, susijusius su „Ingo Baltci” priežiūra.
Be to, apie tai pranešė žiniasklaida ir buvo paskelbta DPK tinklalapyje.
„Situacija buvo valdoma, gal ne visada teisės aktais galime padaryti, kad klientui tai išsiverstų į pačią geriausią pusę. Tačiau bendrovės turtas bus parduotas ir klientai atgaus savo lėšas”, – kalbėjo E. Vasilis-Vasiliauskas.
Ministras Pirmininkas teigė neigiamai vertinąs DPK ir institucijos vadovo darbą.
„Išvados bus padarytos, manau, kad šią savaitę turėtume priimti sprendimus. Jei jie patys negalėjo išspręsti, jie turėjo pranešti Vyriausybei, finansų ministrui ir man”, – tvirtino A. Brazauskas.
Krizės metu, liepos 25-rugpjūčio 14 dienomis, DPK pirmininkas E. Vasilis-Vasiliauskas atostogavo Lietuvos pajūryje. Jis tvirtino dirbęs per atstumą – telefonas buvo įjungtas ir visi sprendimai suderinti.
„Aš buvau pasiruošęs sugrįžti praėjusį trečiadienį į Vyriausybės posėdį. Bet kai Premjeras sužinojo, kad reikiamą valandą nespėsiu grįžti į Vilnių, pasakė, kad užteks pavaduotojo dalyvavimo. Tuo metu tikrai nebūčiau grįžęs, nes nekėlė keltai”, – pasakojo DPK vadovas.
Atostogų metu E. Vasilį-Vasiliauską pavadavo DPK narys Marijus Jūris Mikalauskas.
Po susitikimo su Seimo Pirmininku Artūru Paulausku penktadienį DPK atstovai tvirtino nesą atsakingi dėl „Ingo Baltic” bankroto ir nesiruošią dėl to atsistatydinti.
„Mes puikiai dirbom, tuo aš esu įsitikinęs. Atsistatydinti komisijai būtų pats blogiausias žingsnis, nes draudimo rinka tokiu momentu būtų palikta be kvalifikuotos priežiūros”, – žurnalistams sakė DPK pirmininko pavaduotojas M. Mikalauskas.
Pareigūnų kritikos DPK sulaukė dėl Rusijos kapitalo ne gyvybės draudimo bendrovės „Ingo Baltic” žlugimo, dėl kurio nukentės apie 80 tūkst. bendrovės klientų, turinčių „Ingo Baltic” vairuotojų privalomosios civilinės atsakomybės draudimo polisus.
Sprendimą dėl draudimo veiklos licencijos netekusios Ingo Baltic” bankroto Vilniaus apygardos teismas žada priimti šį ketvirtadienį.
DPK su ieškiniu dėl „Ingo Baltic” bankroto bylos iškėlimo į Vilniaus apygardos teismą kreipėsi rugpjūčio 10 dieną.
Anot DPK, bankrotas bendrovei keliamas dėl nepatenkinamos finansinės padėties, o realiai „Ingo Baltic” prie bankroto privedė itin maži privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo įkainiai, nulemti didžiulės draudimo bendrovių kainų konkurencijos privalomojo draudimo rinkoje.
Bendrovės draudimo veiklos licenciją DPK panaikino nuo liepos 13 dienos. Beveik 10 mln. litų „Ingo Baltic” turto, dengiančio draudimo techninius atidėjimus, buvo areštuota jau gegužės mėnesį.
Pernai „Ingo Baltic” patyrė 4,68 mln. litų nuostolių, užpernai buvo uždirbusi 215 tūkst. litų pelno. 2004 metais „Ingo Baltic” pasirašytos draudimo įmokos išaugo daugiau nei du kartus ir sudarė 35,38 mln. litų, arba 5,2 proc. šalies ne gyvybės draudimo rinkos.
Didžiausia Rusijos draudikė „Ingostrakh” su antrine įmone „InVest Polis” valdo 61,78 proc. „Ingo Baltic” akcijų, 38,1 proc. priklauso kitai Lietuvos draudikei „Baltijos garantas”.
2005-08-16 14:39