Per vasarą pailsėję Seimo nariai rudens sesijos metu siūlo svarstyti ekscentriškas idėjas. Vėl taikomasi pailginti atmintinų dienų sąrašą.
Atmintinų dienų sąrašas – vienas tų teisės aktų, kuriuos su azartišku malonumu taiso ir keičia jau trečios kadencijos parlamentarai. Per dešimtmetį nuo įstatymo priėmimo Atmintinų dienų sąrašas ištįso dvigubai. Jei priskaičiuotume po Seimo komitetus klajojančius jau svarstytus ir dar tik įregistruotus projektus, vertų prisiminti dienų skaičius veikiausiai perkoptų penkias dešimtis. Prieš porą dienų naują siūlymą papildyti įstatymą Seimo sekretoriate įregistravo parlamentaras Julius Veselka. Drauge su buvusiu Seimo nariu, Kauno eksmeru Vytautu Šustausku jis sumąstė rugsėjo 10-ąją paskelbti Varguolių atjautos ir paramos diena.
Prisiminė žygio sukaktį
J.Veselkos entuziazmo nesustabdė ir tai, kad birželį, baigiantis Seimo sesijai, buvo atmestas jo siūlymas gegužės 2-ąją įamžinti kaip Tinginio, kombinatoriaus ir žioplio dieną. Šiuo projektu jis teigė siekęs sudaryti prielaidas, kad ateityje valdžia Lietuvoje neatitektų žiopliams. Konservatorius Jurgis Razma J.Veselkos projektą tuomet pavadino parlamentinio chuliganizmo išraiška ir siūlė nesvarstyti. Taip ir padaryta.
Naujausias jokiai parlamento frakcijai nepriklausančio Seimo nario kūrinys siekia visuomenei priminti 1997 metų rugsėjo 10 dieną surengtą žygį pėsčiomis nuo Kauno rotušės iki Seimo rūmų Vilniuje, kuriuo stengtasi atkreipti dėmesį į žmonių skurdinimą. Šio žygio idėjinis vadas buvo V.Šustauskas. „Dabar Lietuvoje, kuri didžiuojasi esanti Europos Sąjungos ir NATO narė, ties skurdo riba gyvena 500 tūkst. žmonių”, – teigia J.Veselka. Tačiau, pasak jo, nė viena atmintina diena nėra susijusi su tokiu gausiu varguolių būriu.
Kadangi valdininkija ir turtuoliai skurdo problemos nespręs, J.Veselkos įsitikinimu, tokią dieną įteisinti svarbu tam, kad „visuomenė solidarizuotųsi su varguoliais ir šis reiškinys būtų įveiktas.”
Išgalvota data
J.Veselka – ne vienintelis, kurį per atostogas aplankė kūrybinis įkvėpimas. Liepą, kai dauguma parlamentarų ilsėjosi prie Baltijos ar kur kas šiltesnių jūrų, atmintinų dienų sąrašą nusprendė papildyti buvęs finansų ministras socialdemokratas Zigmantas Balčytis. Jo nuomone, artėjant Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui (2009 m.) tiesiog būtina kaip atmintiną įteisinti Lietuvos vardo dieną – birželio 6-ąją.
„Kvedlinburgo-Harco kalnų papėdėje esančio Vokietijos miesto analuose 1009 metais pirmą kartą buvo paminėtas Lietuvos vardas”, – aiškinamajame rašte teigė parlamentaras. Pasak jo, tai rodo, kad Lietuva buvo susidomėta gerokai anksčiau, nei karalius Mindaugas pradėjo savo valstybinę veiklą. O štai istorikai įsitikinę, kad ši data sugalvota ir peršama dirbtinai. Jie teigia, kad Lietuvos vardas prieš tūkstantmetį pirmą kartą buvo paminėtas rašant apie šv. Brunono nužudymą, ir tikrai niekur nenurodoma, kad tai įvyko birželį.
Seimas turės apsispręsti
Rugsėjo 10-ąją prasidėsiančioje rudens sesijoje Seimo nariai turės apsispręsti, ar pritarti, kad į Atmintinų dienų sąrašą būtų įrašytos Tarptautinė teatro (kovo 27 d.), Angelų sargų (spalio 2 d.), Kūno kultūros ir sporto (spalio 10 d.), Žvejo (liepos 14 d.), Saugesnio interneto (vasario 6 d.) bei Lietuvos energetikų diena (balandžio 17 d.). Šiuos projektus pavesta svarstyti Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui.
Jau beveik metus eilėje tapti atmintina laukia konservatoriaus Emanuelio Zingerio proteguojama Lietuvos ir Lenkijos 1791 metų Konstitucijos diena. Šios datos įamžinimui pritaria dauguma istorikų, visuomenės bei politikos veikėjų.
Kartu istorikai atkreipia dėmesį, kad būtina kuo skubiau revizuoti Atmintinų dienų įstatymą, nes besaikis tokių dienų skaičiaus didinimas devalvuoja tikrąsias vertybes ir iškraipo istorinį atminimą.
Jų nuomone, būtent taip ir įvyko Lietuvoje. Į sąrašą pateko labai daug atsitiktinių datų, pirmiausia susijusių su XX amžiumi.
Pastaruoju metu nemažai sąmyšio kelia ir šventinės dienos. Vyriausybė tikisi, kad Seimas pagaliau pakeis Darbo kodeksą, kad švenčių dienos, visuomet sutampančios su sekmadieniais – Velykų pirmoji, Motinos ir Tėvo dienos, nebūtų kilnojamos.
Dabar Lietuvoje per metus yra 13 šventinių dienų – šiek tiek daugiau nei vidutiniškai turi kitos Europos Sąjungos šalys. Finansų ministerijos duomenimis, šventinę dieną valstybės biudžetas negauna maždaug 100 mln. litų pajamų.
Siulyciau vargsams tikrai viena syki solidarizotis ir bandyti ne demonstracijomis bet griezciau pasisakyti pries si antiliaudiska parlamenta ir vyriausybe. Euopai pateikiamas Lietuvos pensijos vidurkis 600 lt. ( juokingas vidurkis, zinant kaip salyje kyla kainos)o tuo tarpu minimalus nesiekia nei 200. Siulyciau musu parlamentarams ir vyriausybes sulams bent pusmeti issiversti is tokios riebios pensijos. Gi pensininkas ir skursdamas, neisdris pasipriesinti, nors tylomis keiks ponu valdzia. Sovietinio represinio aparato bauginta vyresnioji karta tyles ir kentes, o tai taip paranku musu valdzios sulams. Ir dar viena pastaba. Mes didziuojames, kad pensnikams Lietuvoje lengva susirasti darba ir tuo budu pasipildyti savo biudzeta. Europoje pensininkas, visa amziu dirbes, ilsisi, keliauja, dziaugiasi savo gyvenimo saulelydziu, Lietuvoje gi, lenkia kupras naujiesiems kapitalistams. O ir darbo pasiula ne is gero gyvenimo, jaunoji karta uzpludo Europa, palaisvindama vietas senimui. Kad vargsams reikia vienytis – nera nei kalbos, o Vargso diena isteigti butu irgi ne pro sali. Ir dar, sio straipsnio autorei siulyciau pries parenkant straipsniui pavadinima, gerai pagalvoti.
kuo daugiau iseiginiu vasara,o rudeni,ziema nereikia.