Ta mergaitė gyveno Kristaus laikais, bet neilgai. Būdama maždaug penkerių metų, mažoji egiptietė, kurios ūgis nesiekė keturių pėdų, jos tautiečių įsitikinimu, perėjo į kitą gyvenimą. Ruošiant mažylę šiai kelionei, iš jos kūno buvo pašalinti visi vidaus organai, išskyrus širdį, jų vietoje įdėta kvapiųjų medžiagų. Po to ji buvo suvyniota į audeklą, balzamuota ir įdėta į futliarą, padarytą iš popieriaus ir klijų masės.
Tokiu būdu mergaitės kūnas išgulėjo du tūkstančius metų. Iš pradžių Egipte, o pastaruosius 80 metų – San Chosė muziejuje. Keletą mėnesių mergaitės, kurią mokslininkai pavadino Šerit (mažylė), kūnelis išbuvo Stenfordo biokompiuterijos ir NASA centre. Ten gydytojai ir kiti mokslininkai kartu su kitais specialistais išvystė ją, tiesa, ne fiziškai, nes tai galėjo atnešti didžiulę žalą, o virtualiai. Naudodami rentgeno nuotraukas, suteikiančias 35 kartus daugiau informacijos už šiemet paskelbtus Tutanchamono atvaizdus, mokslininkai sukūrė mažylės trimatį portretą. Pavyzdžiui, pasižiūrėję į kaulus, jie priėjo prie išvados, kad Šerit galėjo normaliai vaikščioti, jos nevargino lėtiniai susirgimai. Tikėtina, kad ji tapo infekcijos, prasto vandens arba maisto auka, o taip atsitikdavo pusei Senovės Egipto vaikų praėjus metams ar dvejiems ar po to, kai motinos nebemaitindavo jų savo pienu. Pagal kaulus ir dantis pavyko nustatyti jos amžių. Ant veido uždėta paauksuota kaukė byloja, kad mažylės tėvai buvo turtingi. Mokslininkams kada nors gali pavykti perskaityti hieroglifus futliaro vidiniame paviršiuje ir sugrąžinti mažylei jos tikrąjį vardą.