Beveik du trečdaliai Lietuvos didmiesčių gyventojų yra įsitikinę, kad pagrindinė nesibaigiančių tragedijų keliuose priežastis – išgėrę vairuotojai, o dar beveik ketvirtadalis dėl to kaltina žmonių agresyvumą.
Tai rodo „Fonitel” rugpjūčio 30-31 dienomis atlikta penkių didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų apklausa, kurioje dalyvavo 500 respondentų. Jos rezultatus ketvirtadienį skelbia žurnalas „Veidas”.
Kas dešimtas apklaustasis mano, kad dėl tragiškų įvykių keliuose kaltas prastas vairuotojų rengimas, ir tik 4 proc. respondentų dėl dažnų eismo įvykių linkę kaltinti senus automobilius.
Nepaisant to, dauguma lietuvių mieliau sutiktų, kad jų senų mašinų techninė būklė būtų tikrinama dažniau, nei pasinaudotų mokesčių lengvatomis naujai transporto priemonei įsigyti.
Kad senesnių nei dešimties metų automobilių techninė būklė būtų tikrinama kasmet, neprieštarauja 57,2 proc. apklaustųjų. Labiausiai tokiai tvarkai linkę pritarti jauni žmonės, studentai ir nebaigtą pagrindinį išsilavinimą turintys asmenys, kurie patys dažniausiai važinėja senais automobiliais. Šiai įdėjai nepritaria 27,2 prioc. respondentų.
30 proc. apklaustųjų nurodė esantys griežtai nusiteikę prieš mokesčių lengvatas naujam automobiliui įsigyti, dar trečdalis jų šiuo klausimu apskritai neturi nuomonės. 24,8 proc. respondentų pasisako už tai, lengvatos būtų taikomos tik individualiems pirkėjams, 14,4 proc. mano, kad lengvatas reikėtų taikyti ir individualiems pirkėjams, ir įmonėms. Tokiomis lengvatomis labiau suinteresuoti 30-39 metų amžiaus žmonės, verslininkai ir vadovai, t.y. asmenys, gaunantys pakankamai pajamų naujai mašinai įsigyti.
Apklausos rezultatai taip pat rodo, kad dauguma vairuojančių lietuvių labiau pasitiki savo, o ne savo automobilio sveikata. Senos transporto priemonės būklę kasmet tikrinti sutinka dauguma apklaustųjų, o rečiau tikrintis sveikatą ir patys deklaruoti jos būklę norėtų net trečdalis respondentų. Nuo kitų metų planuojamai įvesti tvarkai, kad vairuotojų sveikata būtų tikrinama tik kas dešimt metų keičiant pažymėjimą, bet vairuotojas pats turėtų deklaruoti savo sveikatos būklę ir įsipareigoti ja rūpintis, pritaria 33 proc. apklaustųjų – tiek jų mano, jog tokia tvarka padidintų vairuotojų atsakomybę. Didžiausi naujosios tvarkos šalininkai – vyresnio amžiaus žmonės. Kita vertus, net penktadalis respondentų mano, kad vairuotojų sveikatos tikrinimas apskritai neturi jokios prasmės.