Birželio 6 – 18 galerijoje „Akademija” veiks dvi naujos parodos
VDA, Kauno dailės instituto docento
Vlado Oržekausko kompiuterines grafikos paroda „Mandala” (atidarymas birželio 6 d. 17 val.) ir Zitos Julijos Kazėnienės tekstilės paroda.
Vladas Oržekauskas gimė 1955 m. Kaune. 1973 m. baigė Naujalio vidurinę meno mokyklą. 1983 m. – Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės institutą
Nuo 1986 m. vyr. asistentas VDA Kauno dailės instituto multimedijos katedroje. Nuo 1999 – docentas. Dirba grafinio dizaino, WEB dizaino srityje.
Surengė 9 personalines parodas: Kauno menininkų namuose 1988 m.; plakatų parodą Kaune, Laisvės alėjoje 1994m. 1994 ir 1998 m., kompiuterinės grafikos parodas „Vartų” galerijoje Vilniuje, kompiuterinės grafikos parodas 2002, 2004m. VDA KDI galerijoje., 2004 Druskininkuose „Sofa” galerijoje. 2004m. – architektų namuose Kaune.
Mandala – geometrinė figūra, sudaryta iš koncentriškų ir keturių pasaulio dalių kryptimis išdėstytų apskritimų. Sanskrito kalba mandala reiškia ratą arba vienybę. Mandalų kūrimas – tai šviesių ir tamsių gamtos pradų Visatoje vienybės simbolis ir atspirtis ieškančiam tiesos.
Šis darbų ciklas bendru pavadinimu „Žydesys” inspiruotas budistų idėjos, kad pasaulių aplink mus yra daugiau, nei „smilčių Gango upėje”.
Darbų kompozicijoje joks elementas nėra vyraujantis ar juo labiau pagrindinis. Visi – lygiaverčiai, visi prasmingi tik greta kitų. Kompozicijos nėra išbaigtos ta prasme, kad galėtų būti pratęstos už savo ribų, neprarandant, vienok, ir nepridedant nieko esminga. Tai – tarsi to paties kūno audinys.
Savo ruožtu ciklas sudarytas iš kelių mažesnių serijų po 2-4 darbus: „Abrikosai”, „Alyvos”, „Žiedlapiai”, „Kaštonai”, „Irisai” ( 25 :38 ), taip pat 3-jų didesnio formato lakštų (125 : 66) serijos „Struktūra”.
Zita Julija Kazėnienė:
Suvalkijos lygumos, – tai ta vieta kur gimė mano „Viltys, Svajos, Nerimas laukimo”. Ten trykšta gyvybės šaltinis, iš kurio semiuosi stiprybės einant tuo didžiuoju keliu, kuris vadinasi Kūryba. Sasnavos pseudogotikinė bažnyčia, kuri matosi iš mano tėviškės kiemo, pavaizduota mano pirmajam gobelene „Šv.Jurgi, saugok mūsų miestus!” (1986 m).
1985 m. – tai ne tik I dalyvavimas Respublikinėje miniatiūrų parodoje Panevėžyje, bet ir mano, kaip kūrėjos gimimo metai. Iki tol buvo „vaikščiojimas rūke”, atsitrenkiant į kasdienybės sieną. Audžiant didelius gobelenus, visada traukė išbandyti kitokią techniką, žanrą.
1986 m. vykstant Respublikinei tekstilės miniatiūrų parodai Lietuvos etnografiniame muziejuje, pasirodžiau su miniatiūrų ciklu „Ženklai ant sniego”;
1988 m. respublikinėje jaunųjų menininkų parodoje Kaune, dalyvavau su aplikacija „Kalėdų nebuvo Laptevuose” (sujaudinta atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės įvykių ir tuo metu spaudoje pasirodžiusių aprašymų apie mūsų protėvių dramatišką likimą Laptevų žemėje, sukūriau erdvinę kompoziciją iš lino, metalo, medžio „Kalėdų nebuvo Laptevuose”. Su šiuo triptiku ir išvažiavau į pirmą tarptautinę parodą Olandijoje (šiuo metu jis randasi Rytų Europos meno muziejuje Olandijoje).
1991-ais su aplikacija iš odos „Nukryžiavimas” dalyvavau dar vienoje tarptautinėje parodoje Antverpene (Belgija). Tais pačiais metais rugpjūčio mėnesį surengiau pirmą savo kūrybos darbų parodą VDA galerijoje „Akademija”, Vilniuje.
Tuo metu buvo sukurta: gobelenas „Auštant” (Visagino viešbučio administracinėms patalpoms); 7 darbų ciklas ant juodai dažyto medžio, aplikuoto metalu, linu „Nieko nesimatė pro mano langą” . Kaip alternatyva – sukurtos linksmos, spalvotos medžiagos aplikacijos pagal vaikų piešinius „Atostogaukim, vasarą!” (Love in summer, Holiday!) – tai tiesioginė dedikacija to meto trikotažo gamintojams, kurie užrašinėdavo angliškai ant lietuviško trikotažo gaminių, o stengdavosi parduoti kaip užsienietišką produkciją). Šiuo metu – tai vaikų darželio „Viltenė” Vilniuje, nuosavybė.
1992 surengiau II-ą Kūrybos darbų parodą „Vartų” galerijoje, 1993m. – Rusų Dramos teatre, Vilniuje.
1994 m. sukūriau aplikaciją ant lino, batikos, medžio „Kelias” Vilniaus Palaimintojo J.Matulaičio bažnyčios laidojimo apeigų salei.
1995 m. gimus sūnui Laurynui, prasidėjo Kūryba kitoje šviesoje ir erdvėje. Darbo vieta iš studijos persikėlė į virtuvę, kurioje kūrybos darbų vykdymas buvo derinamas su Motinos pareigomis. Ten ir pradėjau koliažų ciklą „Gamtos motyvais” arba „Pervalka”.
1997 m. – 7 darbų ciklas vienai kompiuterinei firmai Vilniuje skirtas pasivaikščiojimams su mažamečiu sūnumi po neapsakomo grožio Pervalkos „kalnus”; tapybos darbai „Karalienės portetas”, „A more al mare”, „Substancija”, „Likimas” ir kt.
Ir nežinau kur nuves tas Kelias, kurį pradėjau 1985 m. – ar rašyti eilėraščius lietingą rudens naktį „Gražumas vasarų Gimtinėj”, ar apipavidalinti vaikų darželio šventes, ar atrinkti tinkamas spalvas restauruojant firmos patalpas, o gal padėti sūnui pasigaminti kaukę mokyklinei šventei?
Žinau tik viena, kad Kūryba man – tai amžinas ieškojimas Meilės, Dievo visame kame…