Švedijos banko SEB rugpjūčio mėnesio apžvalgoje rašoma, kad Baltijos šalių ūkių augimo tempas sulėtėjo, tačiau vis dar išlieka perkaitimo rizika, rašo „Postimees Online”.
Bankas pastebi, kad paskolų rinkos augimas sulėtėjo, tačiau infliacija ir einamosios sąskaitos deficitai vis dar yra dideli.
Tuo pat metu apžvalgoje pažymima, kad esama ženklų, rodančių, jog ekonominio ciklo pikas jau praėjo. „Pirmąjį šių metų pusmetį Baltijos šalių ekonominė padėtis gerokai pasikeitė. Bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo tempas sulėtėjo tik Estijoje. Itin spartus paskolų rinkos augimas ėmė stabilizuotis visose trijose Baltijos šalyse. Estijoje ir Latvijoje tai sietina su sparčiai silpnėjančia nekilnojamojo turto rinka”, – sakoma SEB rugpjūčio mėnesio apžvalgoje.
Bankas pabrėžia, kad infliacijos spaudimas didėja, todėl bankas prognozuoja, kad infliacija visose Baltijos šalyse bus didesnė nei oficialiai prognozuojama. Estijoje kainos turėtų ūgtelti 5 proc. Ateinančiais metais infliacija nemažės, nes Baltijos šalyse numatoma didinti akcizo mokesčius.
SEB prognozuoja, kad Estijos ekonomika šiais metais padidės 8 proc. Tačiau iki 2009-ųjų metų augimas sulėtės iki 6,5 proc. Ūkio augimo lėtėjimas prognozuojamas ir Lietuvoje bei Latvijoje.
Visose trijose Baltijos šalyse augimo tempas sulėtės iki šioms šalis tinkamo lygio – 6-7 proc. Pastaraisiais metais ūkio augimas Baltijos šalyse buvo labai spartus, todėl disbalansas šalių ekonomikose didėja.
Latvijoje ir Estijoje ekonomikos perkaitimo rizika yra itin aiški. Lietuvoje tokie ženklai nėra labai akivaizdūs.
Neseniai SEB prognozavo, kad Baltijos šalių ekonomikų augimo tempas lėtės nuosekliai. Praėjusį pavasarį bankas keliose savo apžvalgose pažymėjo, kad tam reikės lėtinti spartų paskolų rinkos augimą. Estija taip pat turės griežtinti biudžeto politiką.