Per atostogas ne visi moksleiviai turi ką veikti, daugelis dykinėja be užsiėmimo. Švietimo ir mokslo ministerijai paskelbus akciją „Noriu – sportuoju!”, norėta ir vasarą atverti mokyklų sporto salių duris, kad vaikai turėtų kur išlieti energiją. Tačiau ne visur ši akcija sulaukė dėmesio – daugumai paauglių kvietimas per atostogas sportuoti mokykloje neatrodo patrauklus.
Atsibodusi aplinka nevilioja
Petrašiūnų vidurinės mokyklos stadionas gražiai sutvarkytas, apželdintas, tačiau vasarą jame dažniausiai tylu. „Paspardyti kamuolį čia užsukame retokai”, – sakė septyniolikmetis Tomas, kurį sutikome prie mokyklos vedžiojantį savo keturkojį draugą. Vaikinas teigė su Petrašiūnų vidurine jau atsisveikinęs, dabar mokosi netoliese esančioje Statybininkų mokykloje. Per atostogas Tomas dirba, tad ir pasportuoti pritrūksta laiko.
Dešimtokas Nerijus Staškevičius teigė daugiausia simpatijų jaučiantis krepšiniui. „Su draugais dažnai susirenkam į sporto salę pamiklinti rankų, – sakė moksleivis. – Ir dabar einu pas klasės draugus, susitarsim, kada žaisime”. Paauglys pasakojo, jog šios mokyklos daugiau nebelankys – netrukus išvažiuos pas Didžiojoje Britanijoje gyvenančią seserį. Tad norisi kuo daugiau pabūti su draugais ir ypač – kartu pažaisti mėgstamą krepšinį.
Ketvirtokas Karolis pro mokyklą žingsniavo smaguriaudamas ledus ir pakalbintas teigė, kad sportas jo nedomina. Pradinukui daug smagiau buvo savaitę pailsėti Šventojoje. Jūrą jis matė pirmą kartą, ten buvo nuvykęs su Petrašiūnų parapijos paauglių dienos centru. „Norėčiau dar kur nors nuvažiuoti, bet tikriausiai niekas niekur nebenuveš”, – apie nelinksmai namuose bėgančias atostogų dienas kalbėjo mokinukas.
Mokyklos sporto salė vidurdienį buvo tuščia. Laikinai einanti direktorės pareigas Ramunė Žičkienė sakė, kad ji atrakinama, jei tik būna norinčiųjų sportuoti. Prie budėtojo, kuris įleidžia į salę, visada guli keletas krepšinio kamuolių. „Keli vaikinai pažaisti krepšinio dažniausiai ateina po pietų, bet labai daug sportuojančiųjų nėra. Matyt, vaikams norisi pailsėti nuo mokyklos aplinkos”, – sakė R.Žičkienė.
Atokvėpis po darbo – krepšinis
Pedagogės teigimu, daugeliui paauglių įdomiau pasėdėti prie kompiuterio, nei mankštintis. Pamokyti vaikus kompiuterinių gudrybių be jokio atlygio į mokyklą dažnai ateina jaunas informatikos mokytojas Ričardas Gasiulis, beje, gyvenantis netoli mokyklos. Būrelis moksleivių, sakė laikinoji direktorė, mielai naudojasi šiomis atostogaujančio pedagogo paslaugomis.
„Nemuno” vidurinėje mokykloje geriausiai apie sportuojančius moksleivius buvo informuota budinčioji Vida Ostreikienė. „Vakar krepšinį žaidė kelios komandos. Daugiausia sportuoja vaikinai, merginos – retos viešnios, – pasakojo moteris. – Turim tris kamuolius, visiems užtenka, jei tik kas nori pažaisti”.
Būsimasis abiturientas Laurynas Šimkus ir vienuoliktokas Mindaugas Kuliešius sporto salėje dažniausiai „išsikrauna” po remonto darbų mokykloje. Vaikinai, mėnesį dirbę pagal viešųjų darbų programą, ir toliau padeda remontininkams. Direktorė Birutė Paulauskienė gyrė moksleivius už darbštumą – moksleiviai laikinai įdarbinti, panaudojus laisvą valytojos etatą. „Dažom duris, sienas, o pavargę geriausiai pailsim mėtydami į krepšį”, – darbo drabužius laikinai pakeitę į sportinę aprangą pasakojo Laurynas ir Mindaugas.
Po pietų į salę neleidžiami
„Nemuno” vidurinėje veikia dienos stovyklėlė, kurią lankantys vaikai daugiausiai sportuoja kieme. „Labiausiai mėgstame žaisti kvadratą, o salėje mums neįdomu”, – sakė šeštokė Raminta ir ketvirtokė Laura.
Visi 18 vaikų nemokamai maitinami, o užsiėmimus paeiliui veda mokytojai, jau baigę atostogas. Stovyklautojams praėjusią savaitę vadovavusi bibliotekininkė Sofija Kalinina pasakojo, jog mokiniai ravi gėlynus, padeda tvarkyti knygas. Išvykti pailsėti į užmiesčio stovyklas išgali tik nedaugelis vaikų.
Direktorė B.Paulauskienė pasiguodė, kad nepavyko pasirūpinti ir socialiai remtinų moksleivių, kurių mokykloje nemažai, poilsiu. „Kelialapius pasiūlė per vėlai – tada, kai vaikai jau buvo išvažiavę į kaimą”, – sakė direktorė.
Pravėrus Vaižganto vidurinės mokyklos sporto salės duris pasitiko linksmas mergaičių klegesys. Kartu su socialine pedagoge Edita Sekmokiene, vadovaujančia dienos stovyklėlei, moksleivės žaidė sportinius žaidimus, mankštinosi. Sporto salėje praleidžiamos valandos, sakė mergaitės, smagiausios, nes kitokių užsiėmimų trūksta. Atkreipėme dėmesį į tai, kad Vaižganto vidurinės kieme esantis krepšinio lankas buvo su tinkleliu. Kitose mokyklose to nematėme: pedagogai teigė, kad jo kabinti neverta – esą paaugliai jį vis vien nukabins.
„Jei mokiniai ateina pasportuoti iki 14-15 valandos, budėtojai juos įleidžia į salę, o po pietų jie gali mankštintis tik lauke”, – pasakojo direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lydija Merfeldienė.
Prie mokyklos kalbintas šešiolikmetis Deividas sakė, jog vakare, kai ne taip karšta, krepšinį žaisti maloniau, bet tada niekas neduoda kamuolio – turi atsinešti pats.
Aldona Kibirkštienė