Donorų auką menkina politika

Sparčiai senkančios kraujo atsargos medikus verčia griebtis už galvos.

Nemažėjant traumų ir nelaimių keliuose, kraujo trūksta visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Naujų neatlygintinų donorų daugėja pamažu, o garbaus amžiaus sulaukę ir praeityje ne vieną gyvybę išgelbėję žmonės pasijuto valdžios paniekinti.

Aktyviausi – studentai

Nors į Nacionalinio kraujo centro darbuotojų kvietimą duoti kraujo atsiliepia nemažai žmonių, kraujo atsargos gali išsekti bet kurią akimirką.

Itin didelį kraujo stygių pastarosiomis dienomis pajuto Panevėžio medikai.

„Iš Panevėžio filialo sužinojome, kad vienam onkologine liga sergančiam žmogui prireikė perpilti labai daug kraujo. Jam per dvi dienas sulašinta dvidešimt maišelių trombocitų masės. Tai reiškia, kad padėti vienam žmogui reikia dvidešimties donorų kraujo. Atstatyti jo atsargas labai sunku“, – pasakojo Nacionalinio kraujo centro ryšių su visuomene specialistė Jūratė Vaidelienė.

Ji pasidžiaugė, kad į prašymus padėti kritiniu metu atsiliepia vis daugiau studentų, nors ateina ir verslininkų, dėstytojų, žurnalistų.

Bijo darbdavių

Tai, kad šią vasarą nebe pirmą kartą pritrūkstama kraujo, nėra naujiena. Šiltuoju metų laiku, kai nuo traumų nukenčia daugiau žmonių, į kraujo centrus užsuka mažiau donorų.

Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialo donorų organizatorė Indrė Bytautaitė pastebėjo, kad žmonės vengia duoti kraujo ir bijodami netekti darbo.

„Prisikviesti naujų donorų nėra lengva. Dirbantiems klaipėdiečiams sunku tam rasti laiko. Jų patogumui šiemet pirmadieniais ir trečiadieniais pradėjome dirbti iki 19 valandos. Tačiau procedūra užima laiko, po jos žmogui būtina pailsėti. Todėl darbdaviai nenori išleisti darbuotojų“, – apgailestavo pašnekovė.

Pasak jos, aktyviausiai savo kraujo dovanoja jaunuoliai. Jie prisipažįsta norintys taip užsidirbti valstybinę pensiją.

Pensijos – ne visiems

Tačiau atsiradusi galimybė gauti valstybinę pensiją nepaskatino donorų didesniais srautais plūsti į kraujo centrus.

Pagal įstatymą, Garbės donoro vardas suteikiamas ir valstybinė pensija skiriama donorui, ne mažiau kaip 40 kartų nemokamai davusiam kraujo ar 200 kartų – plazmos ir ne mažiau kaip 10 metų aktyviai dalyvavusiam nemokamos donorystės veikloje.

Tačiau į valstybinę 344 litų dydžio pensiją pretenduoja tik tie, kurie 40 kartų kraujo davė po 1997 – ųjų. Taip nusprendė Sveikatos apsaugos ministerija.

Šiuo metu Lietuvoje dar nėra nė vieno garbės donoro. Tačiau yra nemažai žmonių, kraujo davusių daugiau kaip po 20 ar 30 kartų, tačiau neturinčių jokių privilegijų.

Aukos neįvertino

Sovietmečiu daug kartų kraujo davę ir kitų gyvybes gelbėję žmonės pasijuto nuskriausti.

Klaipėdietė Irena Kuzminskienė prisipažino jaučianti nuoskaudą, kad jos kilnus poelgis liko neįvertintas.

„Žinoma, man skaudu. Pirmą kartą kraujo daviau 1986 metais, kai sunkiai susirgo mano tėvelis. Iš viso savo kraujo dovanojau 23 kartus. Tiek kartų valstybinei pensijai gauti per mažai, tačiau ar negalėtų valdžia paskatinti ir tuos, kurie kraujo davė mažiau kartų?“, – svarstė moteris.

Netrukus I.Kuzminskienei sukaks 65-eri. Dėl brandaus amžiau ir užklupusių ligų daugiau kraujo ji paaukoti nebegali. Tačiau moteris tvirtino, kad jei būtų jaunesnė ir sveikesnė, kraujo duotų dar daug kartų. Ryžtis donorystei ji paskatino ir savo vaikus.

Moters nuopelnus gelbstint kitų gyvybes primena iki šiol išsaugoti dar sovietmečiu gauti donoro pažymėjimai, ženkliukai ir spalvoti atvirukai.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.