Iki spalio vidurio Kauno senamiestyje tikimasi įrengti Lietuvos cirko istorijos ekspoziciją
Netrukus visuomenė galės susipažinti su Lietuvos cirko istorija, nes tik neseniai garsiai artistų šeimai atsivėrė galimybė padovanoti valstybei per 2 tūkst. unikalių eksponatų. Nuolatinė cirko istorijos ekspozicija veiks Kaune, o jai įrengti iš Vyriausybės rezervo jau skirta 44 tūkst. litų. „Tai bus unikalus objektas”, – sakė Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius Juozas Jurevičius.
Ištakos siekia 1930-uosius
Lietuvos cirko ištakos siekia 1930-uosius, kai Kaune pradėjo veikti Prano Gudausko įkurtas „Aušros” cirkas. „Tai buvo labiau panašu į balaganą ant ratų, – pasakojo Kauno apskrities viršininko administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Pranas Majauskas. – Būtent šiame cirke 1934-aisiais debiutavo Jonas Ramanauskas”. Vyriškis demonstravo įspūdingus triukus su svarmenimis. Jo žmona Jadvyga Ramanauskienė cirke atlikdavo akrobatinius triukus, važiuodama vienračiu dviračiu.
Po Antrojo pasaulinio karo „Aušros” cirkas buvo priskirtas prie Kauno filharmonijos, o vėliau, kaip ir kiti kolektyvai, prijungtas prie Maskvos cirko.
1912 m. gimęs J.Ramanauskas visą laiką kaupė eksponatus ir savo namuose net įkūrė neoficialų muziejų. Žymus artistas mirė 1995 m. liepos 8 d. per pasaulio galiūnų čempionatą Klaipėdoje. Tarp žiūrovų įsitaisiusiam vyriškiui sustojo širdis.
Išsipildė svajonė
Pasak cirko istorijos entuziasto P.Majausko, iš kitų artistų J.Ramanauskienę išskyrė unikalus triukas, kurio iki šiol niekas pasaulyje nepakartojo. Įspūdingą numerį jai padėdavo atlikti stipruolis, kuris ant kaktos sugebėdavo išlaikyti šešių metrų ilgio kartį. Jos viršūnėje buvo apie 2 metrų skersmens „voverės ratas”. Šiame rate J.Ramanauskienė važiuodavo savo dviratuku. Žiūrovams tai buvo nepakartojamas reginys.
„Gyvenime man labai pasisekė, nes Dievas davė lankstų kūną, – sakė J.Ramanauskienė. – P.Gudauskas tai pastebėjo ir pakvietė vaidinti „Aušros” cirke”.
Tačiau pirmojo šalyje cirko įkūrėjui pasisekė mažiau. 1942 m. jį sudraskė tigrai. Tai įvyko ne per spektaklį.
J.Ramanauskienė teigė, jog jos ir vyro svajonė išsipildė, nes su cirko istorija artimiausiu metu galės susipažinti visuomenė bei Kauno svečiai. „Tai nepaprastai džiugi žinia”, – pridūrė ji.
Dovanojo su išlyga
Ramanauskų sukauptoje kolekcijoje yra neįkainojamos vertės dokumentų, laiškų, plakatų, nuotraukų albumų. Tarp pačių brangiausių išskiriamas Stepono Dariaus padovanotas svarstis, J.Ramanausko „buldogai”. Tai senovinė štanga, kuria įvairius jėgos pratimus demonstruodavo sunkumų kilnotojai. Tikimasi eksponuoti ir specialią patranką, iš kurios iššautą sunkų sviedinį J.Ramanauskas pagaudavo rankomis.
„Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, jis svajojo padovanoti sukauptą kolekciją valstybei, bet su išlyga, kad jai eksponuoti bus sudarytos tinkamos sąlygos”, – sakė P.Majauskas.
Dovanojimo faktą patvirtina J.Ramanausko paliktas testamentas. Juo pageidauta įsteigti atskirą padalinį Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune.
Turistų traukos vieta
Rugpjūčio 5 d. Vyriausybė iš esmės ištesėjo savo pažadą ir Lietuvos cirko istorijos ekspozicijai įrengti skyrė 44 tūkst. Lt. Ekspozicijai įrengti planuojama suremontuoti apie 110 kvadratinių metrų patalpas, kurios yra Muziejaus g. 9. Šiame pastate įsikūręs ir Sporto muziejus.
„Tai labai svarbi dovana Kaunui”, – sakė Karo muziejaus direktorius J.Jurevičius. Jis teigė, kad yra apkeliavęs daug Europos valstybių, bet jam nėra tekę girdėti, jog kur nors veikia cirko istorijos muziejus. „Cirkas neretai priskiriamas prie sporto”, – paaiškino J.Jurevičius. Kai kuriuos Ramanauskams priklausančius eksponatus galima pamatyti ir Sporto muziejuje Kaune. „Nuo spalio vidurio visuomenė galės susipažinti su visaverte cirko istorijos muziejaus kolekcija”, – sakė P.Majauskas.
J.Ramanauskas yra ne kartą tapęs Lietuvos sunkiosios atletikos čempionu. 1936 m. jis buvo įvykdęs normatyvus ir galėjo dalyvauti Berlyno olimpiadoje. Tačiau į šias olimpines žaidynes Lietuva nenusiuntė nė vieno savo atstovo.
Gediminas Stanišauskas