Prieš savaitę Roterdamo teismas Olandijos kompanijai „Onego Shipping & Chartering”, iš Lietuvos jūrų laivininkystės (LJL) laikinu čarteriu išsinuomojusiai keturis laivus, uždraudė pastarajai mokėti už frachtą.
Tokį sprendimą Olandijos teismas priėmė atsakydamas į Danijos kompanijos „Trident Marine Aps” prašymą. Formalų sprendimą Olandijos teismas priėmė be šalių atstovų, nenagrinėdamas ieškinio aplinkybių. „Trident Marine Aps” Lietuvoje bylinėjasi ir tikisi pagal savo ieškinį gauti 7,5 milijono eurų (25 mln. 896 tūkst. litų). Keturių LJL laivų už frachtą uždirbami pinigai dabar bus kaupiami „Onego Shipping & Chartering” sąskaitose. Jie bus sumokėti danams, jeigu šie laimės bylą Vilniaus apygardos teisme prieš LJL.
Be garantijų
Danijos kompanija „Trident Marine”, būdama viena iš trijų 2003-2004 metais vykusio Lietuvos jūrų laivininkystės privatizavimo konkurso dalyvių, buvo labiausiai suinteresuota. Už 66,66 proc. LJL akcijų ji pasiūlė didžiausią kainą – 33 milijonus litų. Tačiau privatizavimo komisija suabejojo jos finansiniu patikimumu. Gavusi tokį patvirtinimą, 2003 metų liepą ji pašalino „Trident Marine” iš konkurso dalyvių.
Nuo to laiko Danijos kompanijos vadovai ir bylinėjasi Lietuvoje. Jiems du kartus pavyko bylą laimėti – Vilniaus apygardos teisme ir Apeliaciniame teisme, kurie Valstybės turto fondą įpareigojo grąžinti „Trident Marine” į privatizavimo konkurso dalyvius.
Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis teismas š. m. vasarį šių instancijų sprendimus panaikino. Tai yra pripažino teisinga privatizavimo komisijos išvadą, kad „Trident Marine” neturi finansinių galimybių už laivininkystės akcijas sumokėti 33 mln. litų.
Aukščiausiasis teismas savo nutarime atkreipė dėmesį į šiuos faktus: kompanijos įstatinis kapitalas sudarė apie 180 tūkst. litų, 2003 m. liepos 8 d. oficialiame laiške ieškovas pats pareiškė, jog tikisi akcijų pirkimui optimaliai panaudoti apie 9 mln. litų.
Danų nuoroda į susitarimą su Rusijos banku „Avangard”, kuris neva sutiko finansuoti likusią privatizacijos sandorio dalį, įvertinta kaip nepagrįsta. Kaip matyti iš laiško, gauto iš šio banko, „Avangard”, neišanalizavęs papildomos informacijos, galutinio sprendimo dėl sandorio finansavimo nepriėmė. Aukščiausiasis teismas, remdamasis Valstybės turto fondo skundu, konstatavo, kad „Trident Marine”, nurodydama šį banką kaip LJL akcijų pirkimo ir pardavimo sandorio finansavimo šaltinį, „imitavo galimas derybas” su juo.
Aukščiausiojo teismo konstatavimas labai svarbus, nes „pats dalyvavimas privatizavime, siekiant įsigyti privatizuojamą objektą, savaime reiškia, kad konkurso dalyvis privalo būti finansiškai pajėgus.”
Dar anksčiau, praėjusių metų lapkritį, Lietuvos Vyriausybė atšaukė šį konkursą. Ji motyvavo, jog 10 proc. laivininkystės akcijų būtina perduoti gyventojams kaip kompensaciją už negrąžintas žemes.
Kaltinimai korupcija
Liepos 4 d. kompanija „Trident Marine” kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu „dėl paskleistų žinių (apie finansinį nepatikimumą – Red.) pripažinimo neatitinkančiomis tikrovės, žeminančiomis juridinio asmens dalykinę reputaciją”, šių žinių paneigimo ir padarytos žalos – 7,5 mln. eurų – atlyginimo.
Įdomu, kad ieškinio atsakovais buvo paskelbti akcinė bendrovė Lietuvos jūrų laivininkystė, jos generalinis direktorius Vytautas Vismantas ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Ne privatizavimo komisija ar Valstybės turto fondas, viešai pareiškę, kad „Trident Marine” neturi finansinių galimybių sumokėti už privatizavimo sandorį. Ne Aukščiausiasis teismas, patvirtinęs šią išvadą. Ne žiniasklaida, šią išvadą paskelbusi.
Apskritai sunku įtarti, kad STT „paskleidė žinias”. Netgi pirmuosiuose dviejuose teismo procesuose tarnyba atsisakė atskleisti pažymos apie „Trident Marine” turinį.
Sunku suprasti ir kuo čia dėta Lietuvos jūrų laivininkystė. Tikriausiai ją danai „įpainiojo” kaip atsakovę, kad realiai turėtų iš ko gauti ieškinio sumą. Ar ne tai rodo Olandijos teismo skirtas pinigų už laivų frachtą areštas?
Kitas reikalas – Laivininkystės vadovas Vytautas Vismantas, kuris vadovavo Lietuvos konsorciumui, taip pat dalyvavusiam privatizavimo konkurse. Tikriausiai jis džiaugėsi, kai „Trident Marine” pašalino iš konkurso dalyvių, nes jo konsorciumas už akcijas siūlė šiek tiek daugiau kaip 20 mln. litų. Tiesa, skirtingai nei danai, konsorciumas šiai sumai pateikė visas garantijas. Bet kur įrodymai, kad V. Vismantas, kaip fizinis asmuo, skleidė konkurentus juodinančias žinias? Pasak jo, ieškinio pareiškime apie tai neužsimenama.
Dar prieš pateikiant šį ieškinį Vilniaus apygardos teismui vienas kompanijos „Trident Marine” vadovų Džasperas Nilsenas Lietuvos žiniasklaidoje išplatino pareiškimą, kuriame kalbėjo apie galimą korupciją ir piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi per privatizavimo konkursą. Jis taip pat įtarė, jog mintį apie jo vadovaujamos kompanijos finansinį nepatikimumą Valstybės turto fondui neva galėjo įpiršti Lietuvos jūrų laivininkystės vadovai.
Pažįstami veidai
LJL neneigia, kad STT, tikrindama „Trident Marine”, pateikė jai paklausimą. Klausimas buvo toks: kokių priemonių ėmėsi Lietuvos jūrų laivininkystė frachtuotojo – kompanijos „Victoria Shipping Co Ltd” – skoloms likviduoti?
Reikia paaiškinti, kad jau minėta kompanija dešimtojo dešimtmečio viduryje tikrai įsiskolino laivininkystei 192782,26 dolerio už jos laivų frachtavimą. 1997-1998 m. LISCO dėl to intensyviai vedė derybas su kompanija „Unisea”, kuri buvo kompanijos „Victoria Shipping Co Ltd” brokeris. Džasperas Nilsenas ir Vladimiras Vetoškinas yra UNISEA ir „Trident Marine” akcininkai. * Beje, laivininkystės privatizavimo metu jie buvo vieninteliai „Trident Marine” darbuotojai.
Po ilgų derybų „Victoria Shipping Co Ltd” skolą laivininkystei 2001 metais pavyko sumažinti iki 149 043,41 dolerio. Juos teko nurašyti į nuostolius.
Suprantama, Laivininkystės vadovai to neslėpė ir, remdamiesi turimais dokumentais, atsakė į STT paklausimą. Ar tai galima vertinti kaip „Trident Marine” reputaciją žeminančių žinių skleidimą?
Nuskambėjo visoje Europoje
„Suprantama, dėl keturių mūsų laivų uždirbtų 7,5 mln. eurų sulaikymo laivininkystė nesužlugs. Labai abejoju, ar danai bylą laimės – nėra jokių įrodymų. Nes mes ir nenusikaltome jiems. Savo ruožtu mes taip pat ketiname per advokatą olandą pateikti skundą Roterdamo teismui ir prašymą Vilniaus apygardos teismui ir iš „Trident Marine” pareikalausime kontrgarantijos atlyginti mūsų nuostolius dėl frachto pinigų sulaikymo. Vargu ar „Trident Marine” pajėgs sumokėti šią sumą”, – apie savo galimas priemones pasakojo laivininkystės generalinis direktorius V. Vismantas.
Bylos pagal „Trident Marine” ieškinį svarstymo Vilniaus apygardos teisme data dar nenumatyta, tačiau LJL teisininkai jau pateikė teismui visus dokumentus ir argumentuotus prieštaravimus ieškiniui.
Dž. Nilsenas ir Co pasitelkė ir kitas Lietuvos bei užsienio instancijas. Jie pateikė skundus Lietuvos generalinei prokuratūrai, Danijos užsienio reikalų ministerijai, Pasaulio Prekybos Organizacijai, Europos Parlamentui ir Europos Komisijai. Danijos spaudoje pasirodė straipsnių apie naująją ES narę – Lietuvą, kurioje danų verslininkai susidūrė su korupcija. Dž. Nilsenas nepatingėjo ir „Klaipėdai” atsiųsti vieno straipsnio faksimilės bei vertimo. Žodžiu, mažytė Danijos kompanija nutarė apšnekėti mūsų šalį visoje Europoje. Ir dar iš to užsidirbti: kaip tvirtinama rusiškame žurnale „RŽD-Partner”, iš Lietuvos biudžeto ji nori gauti iš viso 87 mln. eurų. Neblogas apetitas.
Jelena Listopad