Gyvename elektronikos amžiuje, todėl kai kurie žmonės net nebeprisimena, kada paskutinį kartą parkeriu ar tušinuku rašė laišką. Tačiau nemaža dalis piliečių, ypač vyresnio amžiaus, neturi kompiuterių, todėl vis dar tenkinasi įprastomis pašto paslaugomis.
Pastaruoju metu padaugėjo nusiskundimų dėl ne laiku atėjusių arba visai prapuolusių laiškų. Aišku, ne visuomet pretenzijos paštui būna pagrįstos. Apsilankė labai nepatenkinta moteris, kad jos nepasiekė iš Klaipėdos rašytas laiškas. Parodė net voką, apklijuotą laiškanešių kortelėmis, bylojančiomis apie nesurastą adresatą. O priežastis buvo labai paprasta: vietoj gavėjo adreso, rašiusioji draugė nurodė savo gyvenamąją vietą. Kitaip sakant, laiškas rašytas pačiam sau, o dar tiksliau, ne toje voko vietoje buvo surašyti siuntėjo ir gavėjo adresai.
Partizanų gatvės 47-ojo namo gyventoja Reda Dringelienė rašo, kad neseniai ją pasiekė liepos 11 dieną iš Vilniaus išsiųstas laiškas, kuris Kauno miesto 43-iajame pašte buvo gautas po keturių dienų, o Partizanų gatvę pasiekė … beveik po dviejų savaičių, t.y. liepos 28-ąją.
R.Dringelienė tvirtina, kad Kaune parašytas laiškas iš gatvės į gatvę keliauja po savaitę, tačiau tai įrodyti sunku, nes, anot šios skaitytojos, 43-iasis paštas tokio laiško gavimo datos neantspauduoja.
Senas ir nemalonias sąskaitas su pašto tarnybomis turi kita kaunietė, tos pačios Partizanų gatvės, bet jau 216-ojo namo gyventoja Ona Stasiulionienė. Dar 2003 metais jis skundėsi, kad negavusi nemažai korespondencijos iš Anglijos, Airijos ir Amerikos.
Moteriškei atsakė VĮ Lietuvos paštas Eksploatacijos direktorė Albina Knurienė. Pašto pareigūnė nurodė, kad „paprastosios pašto siuntos siunčiamos neįrašytos į pašto lydraščius, todėl, jų negavus, paieškoti, nustatyti praradimo vietą arba kaltininkus, negalima”. Tačiau registruotų laiškų siuntėjai per pusę metų nuo jų išsiuntimo dienos, pateikę kvitus arba jų kopijas, gali kreiptis į išsiuntimo paštą, kurio darbuotojai praneš apie tyrimo rezultatus. Jeigu siuntos prarastos persiunčiant, tai siuntėjui bus išmokėtas žalos atlyginimas.
O.Stasiulionienė prisipažino, kad ir dabar giminaičiai iš Amerikos siunčia neregistruotus laiškus, kurių iš Kauno 41-ojo pašto skyriaus ji dažniausiai negauna. Taigi, kaip žmonės sako, gaudyk vėją laukuose.
Gyventojai dažniausiai įsitikinę, kad korespondencija dingsta Lietuvoje. Tačiau mūsų pašto specialistai mano kitaip. Nemaža dalis siuntų pasimeta pasaulio oro uostuose. Todėl bene geriausia išeitis – perspėti giminaičius ir pažįstamus, kad šie siųstų registruotus laiškus. Brangiau, bet vis tiek geriau, nei be prasmės rašyti.
Pašto darbuotojai vis dar nusiskundžia, kad piliečiai ne visada laikosi taisyklių. Pavyzdžiui, vis dar rizikuoja į vokus įdėti pinigų. Sutaupoma už persiuntimą, bet sudaro nemenką masalą (ne tik Lietuvoje) nesąžiningiems paštininkams.
Julius Lenčiauskas