Verslininkai prieštaringai vertina Lietuvos banko pasiūlymą mažinti apyvartoje baltų centų kiekį kainas suapvalinant iki 5 arba 10 centų.
Dalis BNS kalbintų bendrovių atstovų ir vartotojus ginančių institucijų neigiamai atsiliepė apie galimą kainų suapvalinimą ir tvirtino, jog dėl to žalos patirtų ir gyventojai, ir verslas. Beveik visi verslininkai skundėsi informacijos apie tokius Lietuvos banko ketinimus trūkumu.
Degalinių tinklo šalyje „Lietuva Statoil” mažmeninės prekybos vadovė Daiva Jokšienė BNS sakė, jog suapvalinus kainas vienais atvejais permokėtų klientai, kitais atvejais pati įmonė negautų dalies pajamų.
„Nuostolių būtų abiem pusėms. Pavyzdžiui, degalų pabrangimas 5 centais vartotojui yra labai daug”, – teigė D.Jokšienė.
Anot jos, kainų suapvalinimui nepritaikytos ir degalinių kasos – jos mokėtiną sumą automatiškai skaičiuoja pagal faktinį įsipiltų degalų kiekį. Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė BNS tvirtino, kad kainų suapvalinimui pritartų tik tuo atveju, jei dėl to nenukentėtų pirkėjai.
„Balti centai dažnai pasimeta, jų nenorima saugoti. Dauguma valstybių su tuo susiduria. Tačiau kol kas sunku prognozuoti, kaip tai paveiktų vartotojus. Lietuvos bankas turėtų informuoti žmones, kaip būtų apvalinamos kainos”, – teigė Z.Čeponytė.
Mažmeninės prekybos tinklo operatorės „Maxima LT” atstovų nuomone, kainų suapvalinimas pirkėjams būtų naudingas.
„Balti centai užima nemažai vietos. Kasininkams, pardavėjams būtų lengviau, paprasčiau ir greičiau duoti grąžą pirkėjui. Tai taip pat būtų naudinga vykdant inkasaciją ir panašiai”, – BNS teigė „Maximos LT” atstovė ryšiams su visuomene Viktorija Jakubauskaitė.
Ji paminėjo, kad tokia sistema veikia ne vienoje šalyje, tad svarstant tokį siūlymą, yra iš kur pasisemti patirties.
„DnB Nord” banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis BNS tvirtino teigiamai vertinantis siūlymą atsisakyti smulkių centų, tačiau, anot jo, tai neturėtų būti susiję su kainų apvalinimu.
Pasak jo, kainos turėtų išlikti nepakitusios ir apvalinama turėtų būti tik nuo galutinės įsigyjamų prekių vertės arba perkant vieną prekę. Analitiko teigimu, kainų apvalinimas taip pat neturėtų būti taikomas už prekes atsiskaitant mokėjimo kortelėmis.
Viena siūlymo atsisakyti baltų centų priežasčių – šių centų gamyba kainuoja daugiau nei verti patys centai. Vienos baltos monetos nukaldinimas valstybei kainuoja vidutiniškai 5 centus.
SEB Vilniaus banko vyriausiosios analitikės Algės Budrytės teigimu, baltų centų gamybos nuostolingumas yra išties rimta priežastis siekti mažinti jų poreikį. Taip pat, anot jos, sunku būtų paneigti ir tai, kad žmonės stengiasi šių centų „atsikratyti”.
„Kita vertus, diskusijos apie baltų centų atsisakymą gali būti žalingos tolesnei ekonomikos plėtrai. Net ir prekybininkams nepasinaudojus proga padidinti prekių ir paslaugų kainas, kalbos apie galimą kainų apvalinimą neišvengiamai stiprina infliacinius lūkesčius, kurie gali pakoreguoti vartotojų elgseną”, – tvirtino A.Budrytė.
Pasak jos, laukdami kainų didėjimo artimiausioje ateityje, gyventojai gali pradėti sparčiau „šluoti” parduotuvių lentynas, taip sudarydami sąlygas kainų kilimui.
„Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad metinis infliacijos tempas ir taip jau yra perkopęs 5 proc. ribą. Spartėjanti infliacija yra vienas iš didėjančios ekonominio perkaitimo rizikos signalų, dėl kurios jau kuris laikas nuogąstauja vietos ir užsienio analitikai”, – sakė A.Budrytė.
1, 2 ir 5 centų monetos šalies pinigų apyvartoje sudaro du trečdalius (apie 65 proc.) monetų.
Lietuvos bankas inicijuoja diskusiją, kad šių nedidelės vertės pinigų galbūt reikėtų atsisakyti. Toks sprendimo būdas būtų pats pigiausias, nes nereikėtų peržiūrėti nei komunalinių paslaugų, nei kitų įkainių. Pavyzdžiui, atsiskaitant už sunaudotą kubinį metrą vandens galiotų senasis tarifas, o būtų apvalinama tik galutinė suma, kurią tektų sumokėti už paslaugą.