Konfliktas miškų urėdijoje – tarp emocijų ir įstatymų

Daug metų tarnybiniuose butuose gyvenę kauniečiai, sulaukę pasiūlymo būstą išsipirkti rinkos kainomis, jaučiasi apgauti

Kelios šeimos, gyvenančios Kauno miškų urėdijos nuomojamuose butuose, daug metų prašė juos leisti išsipirkti kaip ir kitiems kaimynams, tačiau tokios teisės negavo. Dabar jie sulaukė pasiūlymo gyvenamąsias patalpas įsigyti rinkos kaina. Gyventojai jaučiasi nuskriausti, o urėdija – besielgianti pagal įstatymus.

Nuomininkai piktinasi

„Pikta, kai visų butų gyventojai jau anksčiau turėjo galimybę juos išsipirkti, o mums niekada to neleido. Dabar pasiūlyta pirkti už tokius pinigus, kokių niekada neturėsime”, – guodėsi Dalia Pečiulienė, Vaida Brusokienė ir Veronika Bulotienė, gyvenančios Romainių gatvės 7-uoju numeriu pažymėtame name.

D.Pečiulinės šeima iš Kauno miškų urėdijos nuomojasi 1 kambario (bendras plotas – 32 kv. m) butą. Jį išsipirkti siūloma už 45 tūkstančius litų. V.Bulotienės šeima nuomojasi 2 kambarių (51 kv. m) butą, už kurį pageidaujama 67 tūkstančių litų. V.Brusokienės šeimos 3 kambarių (63 kv.m) butas įvertintas 88 tūkstančiais litų.

Šios gyvenamosios patalpos anksčiau buvo paskirtos jų vyrams, dirbusiems urėdijoje. Kauno rajono valdyba, vėliau – rajono Taryba, buvo rekomendavusios leisti privatizuoti šiuos butus.

Neseniai nuomininkų gautuose urėdijos raštuose sakoma, kad, nesutikus pirkti patalpų už pasiūlytą kainą, šios patalpos bus perduotos Savivaldybės arba VĮ „Turto fondas” žinion. Apsispręsti prašyta iki rugpjūčio 10 dienos.

Nebuvo net grindų

„Visi kiti butus privatizavo jau prieš keliolika metų už investicinius čekius. Mes irgi norėjome, bet mums neleido. 1996 metais gavome urėdo Juozo Jermalavičiaus raštą, kad butus bus galima privatizuoti, kai patalpos taps netinkamos gyventi. Pernai gavome raštą iš Generalinės miškų urėdijos, kad mes net nebuvome pateikę prašymo dėl nuomojamo buto privatizavimo, tačiau, kad tokie prašymai buvo, yra aišku iš J.Jermalavičiaus atsakymo mums”, – rodė D.Pečiulienė.

Jos vyras Ramūnas Pečiulis tikino, kad jam buvo aiškinta, jog po 7 darbo metų urėdijoje bus galima butą išsipirkti. „Mane ramino, kad viskas bus gerai. Sakė, kad galėsime už čekius išsipirkti. Mes pardavėme kitą butą, išėjome čia laimės ieškoti, o dabar neturime jokio būsto”, – skėsčiojo rankomis vyras.

R.Pečiulis sakė, kad atsikėlė į visiškai tuščią naują butą. „Nebuvo net grindų, viską darėmės patys. Aš 14 metų dirbau urėdijoje už minimumą, o dabar iš manęs prašo tokių pinigų”, – nepatenkintas kalbėjo jis.

„Mus apgavo”

Jau pensininkas Antanas Vytautas Bulotas prisiminė, kad į urėdijos skirtą gyvenamąjį plotą persikėlė iš turėto buto be patogumų. „J.Jermalavičius ragino keltis į naujas patalpas. Turėtą butą perėmė urėdo giminaičiai, kurie paskui įsivedė komunikacijas. Vėliau jį buvo galima išsipirkti. O mes šito buto negalėjome privatizuoti, nors ir norėjome. Dabar pasiūlė pirkti už didelę kainą. Iš kur mes gausime tokius pinigus? Joks bankas neskolins pensininkams”, – sakė A.V.Bulotas.

„Mano vyras urėdijoje dirbo 26 metus. Darbe buvo suluošintas, neteko vienos akies. Mus apgavo. Rajono Taryboje mums visą laiką sakė, kad galime privatizuoti šį butą, tačiau J.Jermalavičius neleido. Vėliau mes prašėme, kad urėdas grąžintų ankstesnį mūsų butą, kurį galėtume išsipirkti, bet mainai nepavyko. Jeigu būtume žinoję, kad gauto buto negalėsime išsipirkti, nebūtume čia visai persikėlę”, – tikino V.Bulotienė.

Buto išsipirkti anksčiau negalėjo ir Genadijus Pliska, kuris tebedirba urėdijoje. Iš jo taip pat už 3 kambarių tarnybinį butą paprašyta 88 tūkstančių litų. Jo šeimos nariai sakė, kad net nesvarstoma apie pirkimą už tokius pinigus.

Sutiko paaiškinti

Urėdas J.Jermalavičius iš pradžių pareiškė, kad apskritai nekomentuos šios problemos, tačiau paskui sutiko paaiškinti situaciją. „Galiu nieko nesakyti, nes viskas yra pagal įstatymus. Jeigu kas nors su tuo nesutinka, tegul kreipiasi į atitinkamas institucijas, pavyzdžiui, į teismą”, – pyktelėjęs tarė jis.

J.Jermalavičius pažymėjo, kad tik maždaug prieš metus įstatymai leido privatizuoti tarnybinius butus. „Anksčiau tarnybiniai butai nebuvo privatizuojami. Buvo galima išsipirkti tik žinybinius butus. Neabejoju, kad minėti žmonės puikiai žinojo, jog gyvena tarnybiniuose butuose”, – mano J.Jermalavičius.

Anot jo, gyventojai buvo pateikę prašymą privatizuoti butus, tačiau jiems buvo paaiškinta, kad tai neįmanoma. „Vėliau, kai pasikeitė teisės aktai, jie turėjo vėl pateikti prašymus. Tikrai niekas primygtinai nesiūlo pirkti butų”, – sakė urėdas.

J.Jermalavičius įsitikinęs, kad ir iš žmogiškosios pusės jis yra teisus. „Dviejų iš minėtų asmenų iš šių butų niekas neišvarys – vienas jau pensininkas, todėl ten galės gyventi, kiek nori, o kitas žmogus dirba urėdijoje. Kiti du jau nebedirba pas mus, be to, yra atleisti už prasižengimus. Urėdija galėtų dvi šeimas iškraustyti, tačiau taip nesielgia. Jeigu žmonės nori, gali išsipirkti butus. Beje, pinigai už šiuos butus atitektų ne urėdijai, bet keliautų į valstybės biudžetą. Todėl aš nesu nė kiek suinteresuotas, kad jie pirktų tuos butus”, – aiškino J.Jermalavičius.

Anot jo, nemažai girininkų taip pat gyvena tarnybiniuose butuose, tačiau jiems taip pat nesuteikiama teisė juos išsipirkti.

Dainoras Lukas

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.