Kai į „Nepriklausomos paieškų tarnybos” elektroninio pašto dėžutę įkrito Sauliaus Karpuškos laiškas iš Australijos, vyro prašymas redakcijos nenustebino. Stebino jo gyvenimo istorija. 57-erių metų vyras pirmą kartą ruošėsi aplankyti savo tėvų gimtinę.
Pats gimęs ir augęs Australijoje, beveik be priekaištų kalbantis lietuviškai, vedęs lietuvaitę, vaikus pavadinęs lietuviškais vardais, Saulius į Lietuvą žiūrėjo kiek baikščiai: šis kraštas iš jo atėmė tėvą. Vyras nežinojo, kodėl ir pas ką, viską metęs, tėvas dar gūdžiais tarybiniais metais išvyko į Lietuvą.
Apie mamos, likusios Australijoje su trim vaikais, gimines Lietuvoje Saulius žinojo tik tiek, kad jų yra. Bet kad į susitikimą jie rinksis kone dešimtimis… To vyras nesitikėjo. Džiaugsmą suradus tiek giminių, temdė tėvo gyvenimo vingiai. Pažiūrėjęs filmuotą medžiagą, Saulius griežtai atsisakė aplankyti tėvo kapą. Maža to: sulaikę kvapą visi stebėjo, kaip sūnus išsižada tėvo…