Kas sieja garsiąją Italijos „La Scalos” operos sceną ir Mykolo Kleopo Oginskio dvaro žirgyną Plungėje? Kodėl Europos simfoninės muzikos žvaigždės šį rugpjūtį suspindo mažuose Žemaitijos miesteliuose, o provincijos muziejus tapo vienu ryškiausių mūsų šalies meno centrų? Tai nulėmė M.Oginskio genas.
Šiemet jau antrą kartą Plungiškių draugijos ir Žemaičių dailės muziejaus iniciatyva rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais vyksta Tarptautinis Mykolo Oginskio meno festivalis, kuriam įžangą suteikė 5-oji pasaulio žemaičių dailės paroda.
M.Oginskio dvaro rūmuose eksponuojami profesionalių žemaičių dailininkų iš Lietuvos, Australijos, Prancūzijos, JAV sukurti darbai. Ši paroda veiks iki metų pabaigos.
Gražiausia vieta pasaulyje
„Mums, gimusiems Plungėje, šis miestas gražiausias pasaulyje”, – didžiavosi tėviške Plungiškių draugijos prezidentas dr. Bronislovas Lubys, per festivalio atidarymą dėkodamas muzikams maestro Stasiui ir Juozui Domarkams už idėją Plungę garsinti trijų valstybių – Lietuvos, Baltarusijos ir Lenkijos – kultūros veikėjo, kompozitoriaus ir Plungės kunigaikščio M.Oginskio filantropinių idėjų ir mecenavimo tradicijomis.
Visame pasaulyje garsus M.Oginskio „Polonezas” tampa šio festivalio pagrindiniu akordu ir kvietimu gaivinti dvarų paveldą. Nors Oginskių dvaro restauravimas įtrauktas į valstybės vardo paminėjimo tūkstantmečio programą, o verslininkai negaili lėšų šio dvaro meno ir mokslo tradicijoms tęsti, plungiškiai įsitikinę, kad M.Oginskio reikšmė Lietuvos kultūros raidai valstybiniu lygmeniu nėra tinkamai įvertinta ir stengiasi užpildyti šią spragą.
Iš tėvo Plungės dvarą paveldėjęs kunigaikštis M.Oginskis ne tik 1879 metais pastatė gražius rūmus, kurie tapo Žemaitijos mokslo ir meno centru, bet ir įsteigė meno mokyklą su orkestru, kaupė meno vertybes, vėliau patekusias į kitus šalies meno muziejus, rėmė Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, kitus muzikus, mokslo žmones. Jis nuveikė svarbų kraštui šviečiamąjį visuomenės darbą, kuriuo didžiuojasi jau ketvirta plungiškių karta.
Žemaitijoje – klasikos žvaigždynas
Praėjusį šeštadienį muzikinis M.Oginskio festivalis oficialiai pradėtas nusipelniusio Baltarusijos kolektyvo, Molodečno M.K.Oginskio muzikos koledžo simfoninio orkestro koncertu. Vakar šis orkestras grojo Žemaičių Kalvarijoje ir Telšiuose.
Kolektyvo vadovas, nusipelnęs Baltarusijos kultūros veikėjas Grigorijus Soroka Plungėje neslėpė susijaudinimo, pasidžiaugė, kad tris gretimas kultūras siejančio M.Oginskio vardas Lietuvoje subūrė bendraminčius rengti tautas artinantį meno festivalį.
Pasak Nacionalinės filharmonijos direktorės Rūtos Prusevičienės, šiuo renginiu Plungei suteikta didelė garbė grįžti į Europos kultūros žemėlapį, o rūmams atsirado galimybė tapti pasaulinio lygio koncertų sale.
Į kitus festivalio koncertus pakviesti dalyvauti: italai „La Scalos” operos teatro solistė Serenella Fraschini ir kompozitorius, džiazo muzikos virtuozas smuikininkas Christianas Fratimma, Lietuvos nacionalinės premijos ir tarptautinių konkursų laureatai, solistas Vytautas Juozapaitis ir pianistas Petras Geniušas, Klaipėdos simfoninis orkestras, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Palenkės operos ir filharmonijos simfoninis orkestras (Lenkija), Vilniaus kamerinis orkestras, instrumentinis trio „Vytoki” (Baltarusija), visa dešimtis kitų garsių mūsų šalies kolektyvų bei solistų.
Per 20 muzikos renginių
Festivalio programoje – daugiau kaip dvidešimt muzikinių renginių ne tik Žemaitijoje, bet ir kituose šalies dvarų kultūros židiniuose, tarp jų Biržuose ir Vilniuje.
Rugsėjo 1 dieną M.Oginskio dvaro žirgyne vyks knygos „Oginskių genas” vertimo į lietuvių kalbą pristatymas, jame dalyvaus ir pianinu skambins Oginskių palikuonis, knygos autorius ir kompozitorius iš Didžiosios Britanijos Iwo Zaluski.
Rugsėjo 21 dieną Rietave Oginskių dvaro muzikantinėje vyks Europos paveldo dienų tema „Europos bendras paveldas – kultūros keliai Lietuvoje” atidarymas. Muzikinėje aplinkoje bus pristatytas M.K.Oginskio knygos „Atsiminimai” I tomo vertimas į lietuvių kalbą.
Rietave taip pat bus surengta jau trečioji mokslinė konferencija apie kunigaikščių Oginskių kultūrinę veiklą.