Lietuvos gyventojai vis dažniau poilsio dienas leidžia kaimo turizmo sodybose. Apie tai byloja pastarojo pusmečio statistika.
Kaip LŽ teigė Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė Regina Sirusienė, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šiemet kaimo sodybose ilsėjosi 15 proc. daugiau poilsiautojų. Nors šiųmetis augimas mažesnis negu pernykštis, susidomėjimas šiuo poilsiavimo būdu, pasak R.Sirusienės, vis labiau populiarėja. Be to, daugiau kaip dešimtadalį visų poilsiaujančiųjų kaimo turizmo sodybose sudaro užsienio piliečiai.
Kainos pašoko dešimtadaliu
„Džiugina tai, kad išaugo ne tik turistų, pamėgusių kaimo sodybas, bet ir pačių sodybų skaičius. Šiemet apgyvendinimo vietų yra trečdaliu daugiau negu pernai. Be to, kaimo turizmą mūsų šalyje atranda vis daugiau užsieniečių, juos į Lietuvą vilioja ne tik graži gamta, bet ir palyginti nedidelės paslaugų kainos”, – tvirtino kaimo turizmo asociacijos prezidentė.
Šių metų pradžioje kaimo sodybų savininkai pranešė ketinantys kelti paslaugų įkainius 10-20 proc., tačiau realiai paslaugos pabrango mažiau – maždaug 7 procentus. Anot R.Sirusienės, kainos šoktelėjo dėl investicijų, brangstančios darbo jėgos, energijos išteklių. Asociacijos prezidentė prognozavo, jog kainos panašiai kils ir kitąmet. „Paslaugų įkainius peržiūrime kartą per metus. Šiemet kainos kilti jau neturėtų, tačiau ateinančiais metais jos neišvengiamai kils. Tiesa, kainų didėjimas nebus skausmingas – maždaug 5-7 procentai”, – tikino pašnekovė.
„Nelegalų” židinys Klaipėdoje
R.Sirusienė apgailestavo, kad sąžiningą konkurenciją iškraipo nelegaliai kaimo turizmo paslaugas teikiantys žmonės. Pastarieji tokia veikla užsiima neturėdami higienos normas patvirtinančių dokumentų ir licencijų. Be to, „nelegalai” į valstybės biudžetą nemoka jokių mokesčių. Anot asociacijos prezidentės, daugiausia nelegalių kaimo sodybų šiuo metu užfiksuota Klaipėdoje ir jos apylinkėse.
„Nedrįsčiau teigti, jog „nelegalų” daugėja. Netgi priešingai, mano žiniomis, šiandien tokių pasitaiko mažiau negu, tarkime, prieš dešimtmetį. Be to, poilsiautojai pamažu pradeda suprasti, kad geriau rinktis akredituotas sodybas, turinčias visus kokybės standartus patvirtinančius dokumentus, negu ilsėtis nežinia kur ir pas ką”, – pabrėžė R.Sirusienė.
Vengia lėbautojų
Lietuvoje daugėja ne tik kaimo turizmo mėgėjų, bet keičiasi ir poilsiautojų įnoriai. Jei anksčiau didžiumą kaimo sodybų klientų sudarydavo pavieniai asmenys, tai šiuo metu sodybos dažniau nuomojamos didesnėms žmonių grupėms. R.Sirusienės teigimu, pastaruoju metu tapo madinga kaimo sodybose rengti ne tik pokylius, bet ir įvairius kultūrinius renginius, mokslines konferencijas. Netgi sezoniniams darbams bendrovių pasamdyti darbuotojai vis dažniau apgyvendinami kaimo sodybose. Mažiausiai pageidaujamų svečių sąraše – vestuvininkai ir triukšmingų vakarėlių dalyviai.
2006 metais kaimo turizmo sodybose ilsėjosi 246,5 tūkst. poilsiautojų, arba 59,1 proc. daugiau negu 2005 metais. Pernai dešimtadalis sodybų svečių buvo užsieniečiai. Daugiausia jų atvyko iš Vokietijos (6,9 tūkst.), Latvijos (3,9 tūkst.), Lenkijos (3,5 tūkst.) ir Rusijos (1,9 tūkst.). Šiemet užsienio svečių būrį papildė turistai iš Skandinavijos šalių.