Ką mums kalba sapnai?

Miegodami mes visi sapnuojame, tik dažnai atsibudę pamirštame ką. Tačiau po ryškesnio sapno visada įdomu paspėlioti, ką jis galėtų reikšti.

Sapnai sudaro beveik trečdalį mūsų gyvenimo. Žmogus nuo seno ieško kelio į neįkainojamą turtą – smegenų dalį, keliančią prisiminimus, mintis, sapnus. Tačiau iki šiol paslaptis iki galo neatskleista.

Naujausių tyrimų duomenimis, sapnai padeda mūsų smegenims susidoroti su dienos informacija ir ją sudėlioti į atitinkamas „lentynėles”. Kai kas mano, kad sapnuojant siela palieka kūną ir keliauja kitomis erdvėmis.

Mokslininkai teigia, kad mažai sapnuojantys žmonės linkę į depresiją, agresijos priepuolius, dirglumą. Taigi sapnuoti sveika. Sugebėjimas matyti spalvotus, emocingus sapnus senstant mažėja.

Perspėjimai

Senovėje Rytų šalyse sapnai būdavo labai sureikšminami. Žmonės į sapnus žiūrėjo pagarbiai – kaip į dievišką galybę. Babilone ir Sirijoje net buvo statomos šventyklos sapnų dievo garbei.

Pirmykščiai žmonės urvuose paliktuose piešiniuose sapnus vaizdavo žmonėms virš galvų. Pirmasis rastas sapno piešinys ant molinės lentelės buvo nupieštas 3000 metų prieš Kristų. Panašūs piešiniai buvo rasti ir Mesopotamijos griuvėsiuose, išminties dievo Nabu šventykloje. Piešiniuose buvo pavaizduoti karo dievaičio sapnų fragmentai – beveik vien tik košmarai.

Senovės egiptiečiai tikėjo, kad sapnai – tai dievo perspėjimas. Jiems tai buvo savotiški vartai į kitą pasaulį.

Senovės graikai sapnus skirstė į dvi rūšis. Jų nuomone, reikšmingi sapnai būdavo siunčiami dievo. Jie padėdavo apsispręsti svarbiais gyvenimo atvejais. Kiti sapnai būdavo asmeniniai, nesusiję su dievu.

Senovės romėnai dar labiau įsigilino į sapnus. Pranašas Artemidorusas parašė pirmą sapnų aiškinimo žodynėlį. Jo darbas – penki tomai, kuriuose 3000 sapnų ir jų aiškinimų – rėmėsi tikrų žmonių pasakojimais. Aprašęs tiek daug sapnų ir išklausęs daugybės žmonių pastebėjimų, pranašas padarė išvadą, kad sapnai – labai asmeninis reiškinys. Jie aktualūs tik konkrečiam žmogui. Tačiau dauguma romėnų vis dėlto manė, kad sapnai turi pranašišką reikšmę. Pavyzdžiui, istorikas Plutarchas tvirtino, kad Cezario žmona Julija sapnavo savo vyro nužudymą jo išvakarėse.

Senovės kinai manė, kad sapnų karalystė plazda tarp debesų ir žemės. Vienas kinų sapnų aiškintojų teigė, kad sapnų reikšmė priklauso ir nuo to, koks tuo metu būna planetų išsidėstymas, kokie astronominiai metai.

Sapnai turėjo reikšmės Australijos aborigenų, Afrikos genčių, Amerikos indėnų ritualams. Skirtingos tautos skirtingai mąsto apie sapnus, tačiau visos mano, kad tai dieviškas žinių šaltinis, slepiantis svarbią informaciją.

Apie sapnus kalbama ir Biblijoje: angelas sapne Juozapui pasakė, kad Marija pagimdys Dievo sūnų. Krikščionybėje šis sapnas buvo laikomas Dievo apraiška, tačiau viduramžiais Bažnyčia tvirtino atvirkščiai – sapnai yra šėtono pinklės. Sapnų aiškinimas buvo laikomas raganavimu, galiausiai net uždraustas. Tik po kelių amžių, kai mokslininkai vėl susidomėjo sapnais, jau ir Bažnyčia į juos ėmė žiūrėti tolerantiškai.

Simboliai ir emocijos

Kol mokslininkai tvirtina, kad sapnai – vien praėjusių dienų interpretacija, istorikai randa vis daugiau įrodymų, jog jie vis dėlto turi kažkokią kitą paskirtį mūsų gyvenime. Jeigu jums nuolat sapnuojasi tai, kas jus neramina, reikia pagalvoti apie ryšį su realybe. Gali būti, kad sapnas nori atkreipti jūsų dėmesį į problemą, kurią būtina išspręsti. Pasąmonė pasikartojančiais sapnais galbūt nesąmoningai nori atkreipti dėmesį į tas situacijas, kurių pavojingumo realybėje mes neįžiūrime. O sapnų žodynėlio nereikia skaityti aklai. Geriausia patiems pabandyti išsiaiškinti, ką kokie sapnuoti daiktai galėtų reikšti. Be to, jų reikšmės dar labai priklauso ir nuo sapne kartu patirtų emocijų.

Saldžių sapnų

* Miegamąjį įsirenkite kuo jaukiau. Gerai jį vėdinkite. Neikite miegoti sudirgę. Jei taip įvyko, pirmiausia nusiraminkite klausydami tylios muzikos. Veiksmingos ir aromatinės žvakės. Neigiamą įtampą prieš miegą nuims ir šilta vonia.

* Kai kas sapnuodami suvokia, kad tai tik sapnas. Negana to, gali kontroliuoti sapnų siužetą, jį nukreipti kita linkme. Psichoterapeutai tokį sugebėjimą aiškina tvirtais asmenybės ryšiais su vidiniu „aš”.

* Sprendžiant iš įvairių miegant leidžiamų garsų ir judesių galima daryti išvadą, kad sapnuoja ir gyvūnai.

* Austrų neurologas, psichoanalizės pradininkas Sigmundas Freudas pirmasis pasiūlė sapnus tyrinėti moksliškai. Jis manė, kad sapnai turi ryšį tarp proto ir pasąmonės. Pasak jo, sapnai – tai simbolis to, kas turi įvykti realybėje. Jie atskleidžia galimus įvykių vystymosi kelius. Kiti mokslininkai mano, kad sapnai labai individualūs ir nepakartojami, tad daryti bendrų išvadų, kas ką reiškia, negalima.

* Analizuojant sapnus galima išaiškinti jų reikšmę. Patogiausia būtų užsirašinėti sapnus ką tik pabudus – tada jų nepamiršite. Pabandykite taip daryti nors dvi savaites ir jūs jau pastebėsite, kad kai kurie sapnai yra simboliški, kad tai savotiški perspėjimai. Susimąstykite, ar realybėje neturite kokių nors problemų, į kurias reikėtų kreipti didesnį dėmesį. Pamąstykite, ar nėra paralelių tarp sapnų ir realybės.

* Košmaras – tai labai emocingas sapnas, keliantis baimę, nerimą, netgi siaubą. Jis gali jus pažadinti vidury nakties. Pats tipiškiausias košmaras – kai jums kas nors stengiasi sukelti skausmą, kas nors kėsinasi, grasina. Tokius sapnus lydi bejėgiškumo ką nors pakeisti jausmas. Žmogus stengiasi pabusti, atsikratyti košmaro, bet negali. Dažnai sapnuojantiesiems košmarus miegas yra ne poilsis, o nuovargis. Nežiūrint į tai, kad tai didelis stresas organizmui, košmarai turi ir teigiamų ypatybių. Jie mus įspėja apie realybėje gresiančius pavojus – taip mus bando perspėti pasąmonė. Jei tai tikra košmarų priežastis, juos sapnuosite tol, kol neišspręsite problemos. Kartais košmarai byloja apie kokią nors ligą arba tai yra reakcija į stipriai veikiančius vaistus. Pastebėta, kad jautrios kūrybiškos asmenybės košmarus sapnuoja dažniau.