Daug likimo smūgių atrėmusi mergina savo išgyvenimais nori dalytis su visais aplinkiniais
Vieni rašytojai, poetai apie savo kūrinius aplinkiniams nė vienu žodžiu neužsimena, kiti savo sielos dalele, išlieta ant popieriaus, nori pasidalyti su tūkstančiais žmonių. Net ir už tai reikia susimokėti, ir nemažai. Devyniolikmetė Giedrė Černiauskaitė tam nepagailėjo 3 tūkstančių litų.
„Tiek daug norisi pasakyti, kad net baugu darosi ką nors praleisti”, – kalbėjo mergina. Ji į knygą „Iš sudegusios praeities” sudėjo tai, ką kūrė būdama 14-17 metų.
Mergina įsitikinusi, kad jos knyga gali virsti atgaiva sielai. Jai pačiai kūryba būtent tai ir yra. „Ši knyga ne materialiam pasauliui, ji tarsi kelias iš niekur į niekur. Joje glūdi paslaptis, išreikšta metaforomis”, – teigė G.Černiauskaitė.
Merginai per keliolika jos gyvenimo metų teko nemažai iškęsti. Neaiški liga ją netgi buvo privertusi trumpam nurimti komoje. Gal dėl to Giedrė neleidžia laiko veltui ir stengiasi nieko neatidėti rytojui.
Lietuvių kalbos mokytoja Daina Ciegienė Giedrės knygos recenzijoje teigė, jog „versdama knygos lapus skaitai tekstus tarsi dienoraštį, atrodytų, jog baugu prisiliesti prie skaudančios žaizdos ar ne taip pajusti ir suprasti, kaip norėtų autorė. Pirmoji knyga tarsi mylimiausias kūdikis, lauktas ir išsvajotas, todėl nesinori kalbėti griežtai apie trūkumus, kurių yra knygoje, norisi sakyti… rašyk, jei tu negali tylėti”.
D.Ciegienė sutinka, kad knygoje trūksta patirties ir mokėjimo kalbėti, bet, jos manymu, sielos ir jausmo autorė turi tiek daug, jog, atrodo, galėtų išeiti dar kelios knygos.
Jurgita Murauskaitė