Nusikaltimais žmoniškumui kaltinamo pirmojo Estijoje Sovietų Sąjungos didvyrio Arnoldo Meri (Arnoldo Merio) teisme, kaip numatoma, liudys beveik 80 žmonių.
Tai ketvirtadienį rašo laikraštis „Postimees”, pažymėdamas, kad jų parodymai turi padėti išaiškinti 1949 metų kovo trėmimų aplinkybes.
Nors A.Meri teigia, kad dalyvavo masiškai tremiant Hyjumos salos gyventojus kaip Estijos KP CK įgaliotinis, kurio užduotis buvo kontroliuoti operacijos eigą, surinkti per tyrimą duomenys rodo ką kita.
„Mes turime įrodymų, kad A.Meri dalyvavo rengiant kovo trėmimą, – pareiškė Lejėnės apygardos prokuratūros prokurorė Sirje Hunt (Sirjė Hunt). – Būdamas įgaliotinis jis buvo vienas šios operacijos koordinatorių”.
Pasak S.Hunt, tyrimo medžiaga duoda pagrindą pateikti A.Meri, kuris yra velionio Estijos eksprezidento Lennarto Meri (Lenarto Meri) pusbrolis, kaltinimus.
„Byloje nurodomos kelių šimtų liudytojų pavardės, ir mes tikimės, kad teisme kalbės iš jų maždaug 80”, – pažymėjo ji.
Anksčiau A.Meri pranešė laikraščiui „Postimees”, kad Hyjumos saloje jis turėjo stebėti, kad saugumo institucijos korektiškai elgtųsi su ištremiamaisiais.
Nors RKP CK pirmojo sekretoriaus Nikolajaus Karotammo (Nikolajaus Karotamo) reikalavimu taip pat reikėjo tikrinti, ar visi tremiamieji įtraukti į sąrašus pagrįstai, pasak A.Meri, įvykdyti šią užduotį buvo neįmanoma.
Vienintelė aplinkybė, kurią galima interpretuoti kaip aktyvų trėmimo rėmimą, pasak A.Meri, buvo ta, kad jis susisiekė su Baltijos laivynu ir paprašė atsiųsti į uostą tinkamą transporto laivą.
Savo veiksmus L.Meri aiškino noru pagal galimybes užtikrinti tremiamiems žmonėms humanišką elgesį.
Teisme gynėjai, kaip sakė Svenas Sillaras (Svenas Silaras), A.Meri advokatas, remsis šia aplinkybe.
„Nesuprantu, kaip galima traktuoti kaip genocidą veiksmus žmogaus, padedančio žmonėms, kurie tapo genocido aukomis”, – sakė S.Sillaras televizijos antrojo kanalo naujienų laidoje.
Pasak istorikės Aigos Rahi-Tammo (Aigos Rahi Tamo), šiuos pareiškimus reikia vertinti kaip įprastą pasiteisinimą tų, kurie trėmė žmones.
„Be abejo, trėmimas vyko pagal Maskvos įsakymą ir tiesioginį valstybės saugumo institucijų potvarkį, bet jokiu būdu negalima teigti, kad vietos partiniai veikėjai buvo tik stebėtojai, – sakė ji. – Partijos įgaliotiniai labai aktyviai padėjo valstybės saugumui per trėmimą”.
Savo ruožtu Pernu apskrities teismo teisėjas Martas Reino (Martas Reinas), laukia sudėtingas teismo procesas. „Praėjo daug metų nuo tų įvykių, medžiagos ir liudytojų yra labai daug”, – paaiškino jis.
Laikraštis primena, kad 1949 metų kovo 25 dieną Hyjumos saloje buvo areštuoti 251 žmogus. Kitą rytą jie buvo nugabenti į Paldiskio uostą, iš kur prekiniuose vagonuose išsiųsti gyventi iki gyvos galvos į Sibirą.
Per trėmimą 1949 metų kovo 25-27 dienomis iš Estijos buvos ištremti 20 702 žmonės, maždaug 3 000 iš jų žuvo Sibire.
Per pirmąją trėmimų bangą 1941 metų birželį iš Estijos buvo ištremti 9 264 žmonės.
Saugumo policija tiria su trėmimais susijusią baudžiamąją bylą nuo 1995 metų, traktuodama juos kaip nusikaltimus žmoniškumui. Už nusikaltimus, susijusius su trėmimais, teismo tvarka nubausti dešimt žmonių.