Rinkos analizės ir tyrimų bendrovei „Rait” 2007 m. liepos mėn. atlikus reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą paaiškėjo, kad šalies gyventojų viršutinių drabužių pirkimo tendencijos nuo 2006 m. beveik nepakito.
Per pastarąjį pusmetį apklaustieji dažniausiai apsipirkinėjo turguje (57%). Daugiau nei trečdalis (38%) viršutinius drabužius pirko prekybos centruose (kai po vienu stogu yra daug atskirų parduotuvių), du ketvirtadaliai gyventojų – padėvėtų drabužių parduotuvėse (27%) ir specializuotose drabužių parduotuvėse (25%). Kas dešimtas Lietuvos gyventojas (11%) per paskutinius 6 mėnesius apskritai nepirko viršutinių drabužių.
„Palyginę 2007 m. liepos mėn. apklausos duomenis su analogiškos apklausos, atliktos praėjusių metų balandį, rezultatais , matome, kad lietuvių apsipirkimo įpročiai per penkiolika abu tyrimus skyrusių mėnesių beveik nepakito – apsiperkančiųjų turguje, specializuotose parduotuvėse ir prekybos centruose proporcijos skiriasi tik keliais procentais”, – teigia UAB „Rait” valdybos pirmininkė Inga Nausėdienė.
Pagrindinės drabužių pirkimo vietos taip pat išsidėstė beveik ta pačia tvarka. Respondentų paprašius nurodyti vieną dažniausią pirkimo vietą, paaiškėjo, kad populiariausiomis pirkimo vietomis išliko turgus (36%) ir prekybos centrai (17%). Kiek daugiau pirkėjų, lyginant su praėjusiais metais, šiemet sulaukė specializuotos parduotuvės (2006 m. – 11%, 2007 m. – 13%) ir dėvėtų drabužių parduotuvės (2006 m. – 9%, 2007m. – 11%). (žr. 2 pav.)
Pasak I. Nausėdienės, tiek per pastaruosius 6 mėnesius paminėtų drabužių pirkimo vietų, tiek ir populiariausių pirkimo vietų atsakymų sklaidoje šiemet pastebimos tos pačios sociodemografinės tendencijos kaip ir 2006 m.
„Turguje drabužius dažniausiai perka vyresni (nuo 35 metų), mažesnes pajamas gaunantys, mažesnių (iki 30 tūkst. gyventojų) vietovių gyventojai. Tuo tarpu prekybos centruose, kuriuose po vienu stogu įsikūrusios atskiros parduotuvės, ir specializuotose parduotuvėse rūbus dažniau perka jaunesni (iki 35 m.), aukštesnes pajamas gaunantys, aukštąjį išsilavinimą įgiję ir didesnių gyvenamųjų vietovių, turinčių daugiau kaip 30 tūkst. gyventojų, gyventojai”, – teigia UAB „Rait” valdybos pirmininkė.
Per pastarąjį pusmetį viršutinių drabužių įsigyti asmeniškai sau Lietuvos gyventojai vidutiniškai išleido 305 Lt. Šiuo atžvilgiu vyrų ir moterų išleidžiama pinigų suma labai panaši. Daugiau pinigų drabužiams įsigyti išleido 25-34 m. amžiaus asmenys – vidutiniškai 448 Lt, lyginant su 65-74 m. respondentais, kurie vidutiniškai išleido 85 Lt. Daugiausia pinigų viršutiniams drabužiams (vidutiniškai 465 Lt) išleido turintys didžiausią perkamąją galią (gaunantys 901 Lt ir didesnes pajamas vienam šeimos nariui per mėn.) bei aukštąjį išsilavinimą įgiję respondentai (vidutiniškai 409 Lt). Miesto gyventojai per pusmetį viršutiniams drabužiams išleido daugiau nei kaimo. Lyginant su kitų apskričių gyventojais, daugiausia pinigų drabužiams per pastarąjį pusmetį skyrė Vilniaus (vidutiniškai 341 Lt) ir Šiaulių (vidutiniškai 398 Lt) apskričių gyventojai.
Analizuojant 2006 m. ir 2007 m. tyrimų duomenis pastebima, kad daugėja gyventojų, skiriančių didesnę pinigų sumą viršutiniams drabužiams įsigyti: asmenų per 6 mėnesius aprangai išleidžiančių iki 100 Lt sumažėjo nuo 28% (2006 m.) iki 17% (2007 m.), tuo tarpu išleidžiančiųjų 500 Lt ir didesnes pinigų sumas skaičius padidėjo. I. Nausėdienė teigia, jog tyrimo rezultatai atskleidžia, kad gyventojų pirkimo įpročiai keičiasi ne taip greitai, o augančias išlaidas drabužiams galima paaiškinti didėjančiomis gyventojų pajamomis.