Lietuvos generalinio konsulato Gardine ministro patarėjo, Lietuvos saugumo karininko Vytauto Pociūno žūtis (nužudymas?) Breste ir Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos parlamentinis tyrimas net po metų palieka didumą neatsakytų klausimų. V.Pociūno tragiškos mirties metinių proga LŽ pateikia chronologinę vykdyto tyrimo išklotinę, nes įvykių gausa ir dezinformacijos srautai pradeda užgožti gležnus retus tiesos daigus.
2006 08 23 Naktį rugpjūčio 23-iąją Breste (Baltarusija) tarnybinės komandiruotės metu žuvo Lietuvos generalinio konsulato Gardine ministro patarėjas, VSD pulkininkas V.Pociūnas. Diplomato kūnas rastas prie viešbučio pastato. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos (URM) duomenimis, įtariama, kad 49 metų V.Pociūnas iškrito pro „Inturisto” viešbučio devinto aukšto langą.
Spėliojimai kenkia
„Interfax” pranešimu, Bresto srities prokuratūra atlieka patikrinimą, kurio preliminarios išvados neleidžia teigti, kad tai buvo smurtinė mirtis. Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas teigė įvykio aplinkybes žinąs, bet nenorįs ir negalįs komentuoti, kol tyrimas nebus baigtas.
„Galiu pasakyti tik tiek, kad vyksta tyrimas. Tai – labai rimtas atvejis, ir bet kokie spėliojimai šiuo metu būtų žalingi ir pakenktų Lietuvos interesams”, – sakė ministras. Nelaimės aplinkybių plačiau nekomentuoja ir VSD atstovas spaudai Vytautas Makauskas.
Aiškinantis žūties versijas, Lietuvos URM ir VSD susitarė su Baltarusija, kad Lietuvos pareigūnai dalyvaus V.Pociūno žūties aplinkybių tyrime. Į Brestą iš pradžių išvyko vienas Lietuvos pareigūnas, vėliau – dar trys. „Lietuva imasi visų įmanomų veiksmų, kad V.Pociūno žūties aplinkybės būtų ištirtos nešališkai ir objektyviai”, – teigė V.Makauskas.
Europarlamentaro Vytauto Landsbergio nuomone, pastaroji Lietuvos diplomato ir saugumo pareigūno žūtis būsiąs dar vienas išbandymas Lietuvos valstybei.
2006 08 24 V.Pociūno žūtį tiriantys ir pomirtinę ekspertizę atlikę Baltarusijos pareigūnai teigia, kad mirties priežastis – kritimas iš didelio aukščio, o realiausia mirties tyrimo versija – nelaimingas atsitikimas.
Premjeras Gediminas Kirkilas sakė, kad jeigu Lietuvos ir Baltarusijos teisėsaugininkai bei diplomatai bendradarbiaus ir toliau, V.Pociūno mirties aplinkybės bus objektyviai ištirtos.
Premjeras sakė, kad tyrimas vyksta, su mūsų ekspertais aktyviai bendradarbiauja Baltarusijos teisėsaugos institucijos. Svarbiausia, nieko nebandoma nuslėpti.
Tiriant šią nelaimę į viešumą iškyla nemažai keistų aplinkybių. Neoficialiai teigiama, kad V.Pociūnas į Baltarusiją buvo išsiųstas po to, kai pateko į VSD vadovų nemalonę. Daugybę kartų apdovanotas karininkas buvo vienas pagrindinių Rolando Pakso ir jo aplinkos sąsajas su Jurijumi Borisovu bei Rusijos tarnybomis tyrusių pareigūnų. Baigus šį tyrimą iš tarnybos buvo atleisti arba perkelti kitur dauguma kvalifikuotų VSD 3-iojo skyriaus pareigūnų.
Teigiama, kad V.Pociūnas yra parengęs ne vieną pažymą apie galimus Rusijos įmonių ar grupuočių bandymus įsitvirtinti Lietuvos energetikos ūkyje ir kai kuriems jų sutrukdęs tai padaryti. Teigiama, kad per 14 darbo metų Saugumo departamente V.Pociūnas buvo surinkęs nemažai informacijos apie aukščiausių šalies pareigūnų korupciją. Gerai VSD užkulisius žinantys žmonės V.Pociūno išsiuntimą į Gardiną prilygino susidorojimui.
Nors Lietuvos vadovai ir pareigūnai džiūgauja dėl baltarusių geranoriškumo tiriant šį incidentą, viena detalė nutylima – apie nelaimę Bresto pareigūnai Lietuvos ambasadai pranešė tik praėjus 4 valandoms, kai buvo rastas kūnas, patikrintas kambarys.
2006 08 25 Naktį į penktadienį į Lietuvą atvežti V.Pociūno palaikai. Vilniuje dar kartą atlikta palaikų medicininė apžiūra.
Susitikime su premjeru G.Kirkilu generalinis prokuroras Algimantas Valantinas informavo, jog Lietuvos generalinė prokuratūra atlieka žuvusiojo mirties aplinkybių ikiteisminį tyrimą.
Pasak generalinio prokuroro, negalima teigti, jog Lietuva nepasitiki Baltarusijos teisėsaugos išvadomis, tačiau nori atlikti ir savarankišką tyrimą. Šiuo metu išvykę į Baltarusiją dirba Lietuvos prokurorai. Kada jie sugrįš, A.Valantinas pasakyti negalėjo. „Jie sugrįš, kai atliks visas pavestas užduotis”, – teigė generalinis prokuroras.
A.Valantinas nekomentavo ir Baltarusijos žiniasklaidos pranešimų, esą V.Pociūno kraujyje buvo rasta 1,8 promilės alkoholio. Generalinis prokuroras sakė, kad kol kas dar neatmesta nė viena V.Pociūno mirties aplinkybių versija.
Kol kas nėra pagrindo kelti baudžiamąją bylą dėl Lietuvos diplomato V.Pociūno žūties. Apie tai naujienų agentūrai „BelaPAN” pranešė Bresto Lenino rajono prokuroras Vladimiras Masiukas.
Pasak jo, rugpjūčio 24 dieną atlikta Lietuvos diplomato palaikų ekspertizė, dalyvaujant Lietuvos teismo medicinos ekspertui, nerodo, kad diplomato mirtis būtų buvusi smurtinė. Specialistų teigimu, daugybė nustatytų kūno traumų – lūžių ir vidaus organų pažeidimų – kritimo iš didelio aukščio padariniai, dėl jų V.Pociūnas ir mirė.
Politinė žmogžudystė
Atlikus V.Pociūno palaikų pakartotinę ekspertizę ant kūno rastas įdūrimas, dėl kurio kilmės tyrėjai kol kas nesutaria. Atlikus į Vilnių parvežto kūno tyrimą, rasta daug žaizdų, tačiau dėl įdūrimo kilmės ekspertai kol kas neskuba daryti išvadų.
Kai kurie politikai Lietuvoje neatmeta ir versijos, kad tai galėjo būti politinė žmogžudystė, kad patyręs VSD karininkas galėjęs tapti Baltarusijos specialiųjų tarnybų auka. Premjeras G.Kirkilas teigia, kad ištirti mįslingomis aplinkybėmis V.Pociūno mirties aplinkybes yra valstybės garbės reikalas. „Tai labai svarbi rezonansinė byla, aš domiuosi, kaip dirba mūsų prokurorai ir kitos tarnybos, nes tai yra mūsų valstybės prestižo reikalas – išsiaiškinti šitą bylą iki galo ir gauti visiškai aiškų atsakymą, nuo kurio priklauso labai daug”, – sakė G.Kirkilas
V.Landsbergio nuomone, aukščiausios šalies valdžios institucijos – Vyriausybė ir Seimas – turėtų ištirti padėtį VSD ir išsiaiškinti aplinkybes, kuriomis V.Pociūnas buvo išsiųstas į diplomatinę tarnybą Baltarusijoje.
„Turiu galvoje tai, kad iš to, kas apie V.Pociūną kalbama ir rašoma, matyti, jog tai aukštos klasės specialistas, kuris buvo pasiųstas į užkampį padėti konsului Gardine. Tad kyla klausimas, ar tikrai tai atitiko šio pareigūno kvalifikaciją, ir ar tikrai nebuvo kokių kitų tokio paskyrimo motyvų, – sakė V.Landsbergis. – Juo labiau kad kalbama, jog ši žūtis gali turėti ryšį su konkrečiu V.Pociūno darbu, su jo vaidmeniu labai pavojingose Lietuvai situacijose, pavyzdžiui, R.Pakso ir J.Borisovo afera, už kurios – kita šalis, pinigai ir tarnybos. Be to, rašyta, kad ir kiti pareigūnai, kurie dirbo tą darbą, yra išsklaidyti. Paėmus platesnį kontekstą, galbūt gali pasirodyti ir kai kurie atsakymai – ar tikrai viskas įvyko Baltarusijoje, gal kas nors vyko Vilniuje?”
2006 08 26 Šeštadienį artimieji ir kolegos atsisveikino su žuvusiuoju – V.Pociūnas palaidotas Vilniuje, Jeruzalės kapinaitėse.
„Nenorėjo jis į tą Gardiną”
2006 08 31 VSD atstovas spaudai V.Makauskas sakė, kad vykdant reorganizaciją departamente V.Pociūnui buvo pasiūlytos kelios tokio pat rango pozicijos departamente, taip pat galimybė dirbti diplomatinį darbą užsienyje, vienoje Lietuvos diplomatinių atstovybių – tarp jų ir Briuselyje. Prieš paskiriant į Baltarusiją, vyresniojo valstybės patarėjo rangą (pulkininko laipsnio atitikmuo) turėjęs V.Pociūnas vadovavo VSD Ekonominio saugumo valdybai.
Iš keleto galimybių V.Pociūnas pasirinko darbą konsulate Gardine, tai motyvuodamas asmeninėmis aplinkybėmis.
Seime pradėta svarstyti galimybė suformuoti komisiją V.Pociūno paskyrimo į Baltarusiją aplinkybėms tirti.
„Pastaruoju metu netyla diskusijos apie mūsų kolegos V.Pociūno žūties aplinkybes. Nesulaukus teisėsaugos institucijų tyrimo rezultatų keliamos pačios įvairiausios ir dažnai tikrovės neatitinkančios versijos. Tai paskatino VSD, siekiant apsaugoti velionio šeimos ir valstybės interesą, visapusiškai ištirti šį tragišką įvykį ir kreiptis bei dar kartą prašyti nedaryti jokių išankstinių vertinimų, kurie galėtų turėti įtaką objektyviai ištirti šio įvykio aplinkybes”, – sakė VSD atstovas spaudai.
2006 09 02 V.Pociūnas nenorėjo vykti į diplomatinę tarnybą Gardine. Tai prisiminė jo našlė Liudvika Pociūnienė ir patikino jautusi, kad Baltarusijoje jos vyras nėra saugus. „Nenorėjo jis važiuoti į tą Gardiną, labai nenorėjo”, – teigė L.Pociūnienė.
Iniciatyvos imasi komitetas
2006 09 04 Seimo NSGK imasi tirti V.Pociūno žūties Baltarusijoje aplinkybes ir VSD veiklą. Tai po uždaro komiteto posėdžio, kuriame buvo išklausyta A.Pociaus ir kitų pareigūnų informacija, sakė NSGK pirmininkas Alvydas Sadeckas.
Pasak jo, komitetas apsibrėš sąrašą klausimų, susijusių su šia nagrinėjama problema, ir imsis gal platesnio masto – VSD veiklos parlamentinio tyrimo. Anot A.Sadecko, komitetą domintų VSD darbo organizavimas, darbas su personalu, su kadrais, moralinė atmosfera kolektyve. A.Sadeckas nesiėmė prognozuoti, ar Seimo komiteto tyrimas gali būti išplėstas iki Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo. „Kol kas kalbame, kad tokį tyrimą atliks Seimo komitetas, o kai apsispręs Seimas – žiūrėsime”, – sakė jis. Primindamas Statutą parlamentaras teigė, kad komitetas turi teisę atlikti atskirų problemų parlamentinį tyrimą. A.Sadeckas negalėjo atsakyti į klausimus, kodėl V. Pociūnas buvo išsiųstas į diplomatinę tarnybą Baltarusijoje. Pasak jo, Seimo komitetui nebuvo pateikta tokia informacija, kad „jis nenorėtų ten važiuoti ar atsisakytų”.
Konservatorė Rasa Juknevičienė sakė, kad klausimų ji turinti daugiau negu atsakymų. Ji teigė negalinti atsakyti, ar V.Pociūnas į tarnybą Baltarusijoje vyko savo noru. „Aš turiu visiškai priešingą nuomonę. Turiu nuomonę artimųjų, su juo glaudžiai bendravusių žmonių, kuri yra vienokia, ir departamento vadovo, kuri yra kitokia”, – sakė ji.
Klausiama, ar paaiškėjo, kas priėmė sprendimą išsiųsti V. Pociūną į Baltarusiją. „A.Pocius prisiėmė visišką atsakomybę, ir natūralu, kad departamento vadovas sprendžia tokius klausimus. Man tik yra iškilęs klausimas ir į jį neatsakyta – jo pavaduotojo Dariaus Jurgelevičius vaidmuo, kuris konkrečiai kuravo šitą sritį”, – sakė R.Juknevičienė. A.Pocius teigė komitetui paaiškinęs visas V.Pociūno laikinojo perkėlimo į diplomatinę tarnybą Gardine aplinkybes, tačiau detalizuoti jų teigė negalintis, nes tai susiję su specialiųjų tarnybų darbo specifika. Jis pabrėžė, kad V.Pociūnas nebuvo eilinis žmogus, ir jis vertino jo kompetenciją. A.Pocius teigė, jog jį žemina kalbos, kad išsiuntimu į Baltarusija esą buvo siekiama nušalinti V.Pociūną.
„Savaime supranta, kad pagrindinės dvi versijos, kaip ir kiekvienoje byloje, jeigu yra žuvęs asmuo, yra dvi – arba tai buvo nelaimingas atsitikimas, arba – nužudymas. Kiek hipotezių galima iškelti iš tų dviejų versijų, šiandien komentuoti negaliu, nes tai yra ikiteisminio tyrimo duomenys”, – tą pačią dieną sakė generalinio prokuroro pavaduotojas G.Jasaitis.
Parlamentaras Henrikas Žukauskas pritaria siūlymui sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją V.Pociūno žūties aplinkybėms ištirti. „Esu beveik įsitikinęs, kad tai buvo įvykdytas susidorojimas su Lietuvos Respublikos saugumo pulkininku ir, man regis, ta komisija turėtų išsiaiškinti visas aplinkybes”, – sakė H.Žukauskas. Anot jo, tai, kad su pareigūnu buvo susidorota, turbūt niekam nekelia abejonių. „Ar tai buvo 1990-1991, ar 2006 metai, priešiškų mums valstybių specialiųjų tarnybų metodai absoliučiai nesiskiria. Iškritimas, išmetimas traktuojamas visada kaip savižudybė arba nelaimingas atsitikimas. Mano nuomone, tie atsitikimai yra gana dėsningi, ir tokios žūtys praktiškai kaip ir neištiriamos”, – sakė H.Žukauskas.
Vadovai ramina
2006 09 05 Prezidentas Valdas Adamkus ragina nepolitizuoti V.Pociūno žūties ir nedaryti išankstinių išvadų, kol nebaigtas tyrimas. „Lietuvos pozicija dėl Baltarusijos aiškiai išsakyta, ir aš tikrai noriu pabrėžti, kad nenorėčiau, jog tragiški įvykiai su mūsų pareigūnais, kurie dabar tiriami, iš anksto būtų politizuoti ir padaryti įrankiu tarptautinės politikos tolesnių santykių palaikyme”, – sakė V.Adamkus. Jis teigė nemanąs, kad šis tragiškas įvykis turėtų būti koks nors posūkis Lietuvos užsienio politikoje. „Išlaukime galutinių rezultatų, tai atlieka mūsų teisinės institucijos, ir tik tada galėsime priimti sprendimą, bet aš nemanau, kad šitas tragiškas įvykis turėtų būti kokiu nors posūkiu Lietuvos užsienio politikoje, kuri yra nusistovėjusi ir aiškiai išsakyta pasauliui”, – teigė V.Adamkus.
Tą pačią dieną P.Vaitiekūnas pareiškė visiškai pasitikįs URM sekretoriumi Albinu Januška, kurį Lietuvos diplomato žūties Baltarusijoje kontekste žiniasklaida įtarė atstovaujant neskaidriems verslo interesams. „Aš kalbėjausi su kompetentingomis žinybomis. Jos nepatvirtino tų faktų, kurie minimi žiniasklaidoje. Todėl pareiškiau pasitikėjimą A.Januška, kaip valstybės tarnybos pareigūnu”, – sakė P.Vaitiekūnas.
Ministro teigimu, jo pasitikėjimas A.Januška pagrįstas ne tik iš specialiųjų institucijų gauta informacija, bet ir tuo, kad jis asmeniškai pažįsta A.Janušką jau 18 metų, nuo Sąjūdžio ir nepriklausomybės atkūrimo laikų. Pasak P.Vaitiekūno, jis pareiškė pasitikėjimą URM sekretoriumi savo iniciatyva.
P.Vaitiekūnas, paklaustas, ar vienodai pasitiki VSD generalinio direktoriaus pavaduotoju D.Jurgelevičiumi, kuris į šias pareigas buvo deleguotas URM, atsakė, jog tuo turi pasirūpinti „dabartiniai D.Jurgelevičiaus vadovai”.
Savaitraštis „Ekstra” rašė, kad V.Pociūnas esą pateko į A.Januškos ir D.Jurgelevičiaus nemalonę ir dėl to buvo priverstas išvykti eiti naujų pareigų Baltarusijoje.
Anot publikacijos, V.Pociūno pažymoje neigiamai įvertintas projektas 2K dėl Rusijos krovinių srautų nukreipimo geležinkeliu į Klaipėdos ir Kaliningrado uostus. Savaitraščio teigimu, pažymoje neigiamai apibūdinama 2K projekte dalyvaujanti įmonė, valdoma bendrovės „Dujotekana” savininko Rimando Stonio, su kuriuo A.Januška ir D.Jurgelevičius palaiko glaudžius ryšius. V.Pociūnas įžvelgė grėsmę, kad R.Stonys ne tik sudarys konkurenciją „Lietuvos geležinkeliams”, bet ir perims visus tranzitinius gabenimus Lietuvos geležinkeliais į Kaliningradą, o aukšti URM pareigūnai esą suteikė vadinamąjį stogą tokiam verslui.
Klausimų sąrašas
2006 09 06 Seimo NSGK, pradėjęs parlamentinį V.Pociūno žūties aplinkybių ir VSD veiklos tyrimą, suformulavo virtinę klausimų, į kuriuos bandys rasti atsakymus. Pasak komiteto pirmininko A.Sadecko, tai yra dvi dalys – VSD veikla ir pareigūno žūtis bei jos aplinkybės. Anot komiteto pirmininko, tai nesusiję su ikiteisminiu tyrimu, kurį atlieka Generalinė prokuratūra. Maždaug iki gruodžio pradžios parlamentarai ketina atsakyti į 8 klausimus: VSD reorganizacija ir strategijos įgyvendinimas, VSD personalo politika, V.Pociūno žūties aplinkybės, moralinis klimatas VSD, santykiai tarp pareigūnų, VSD pareigūnų politizavimas ar nepolitizavimas ir kaip išvengiama šitų dalykų, tarnybinės informacijos nesankcionuotas nutekinimas ir kaip sprendžiama, kad būtų tam užkirstas kelias, santykiai su kitomis valstybės institucijomis, VSD veiklos teisinės bazės tobulinimas.
Pasak A.Sadecko, jo vadovaujamo Seimo komiteto nariai nutarė nesiūlyti Seimui sudaryti laikinosios tyrimo komisijos, bet tyrimą
atlikti komiteto lygiu. „Komitetas gana gerai žino problematiką, nes nuolat savo veikloje nagrinėja šitokius klausimus”, – sakė jis.
Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas ragina nepolitizuoti V.Pociūno žūties tyrimo ir pasikliauti teisėsaugos institucijomis. Tuo metu klausimai, susiję su padėtimi VSD ir vidaus tvarka, reikalauja parlamentinės kontrolės. V.Muntianas pabrėžė, kad politizuojant bet kokį procesą atsiranda per daug emocijų, tuomet „sunku prisikasti prie pačios tiesos”. „Aš manau, kad mes turėtume pasitikėti tomis teisėsaugos institucijomis, kurios tuo procesu užsiima, tai yra Generaline prokuratūra, tiriančia bylą, turėtume sulaukti tyrimo išvadų, o toliau dėl tų išvadų galbūt ir būtų galima išreikšti savo nuomonę”, – sakė V.Muntianas.
Prezidentas V.Adamkus ir pas jį apsilankęs VSD generalinis direktorius A.Pocius neabejoja, kad Seimo NSGK yra kompetentingas atlikti V.Pociūno žūties aplinkybių ir VSD veiklos tyrimą. „Prezidentas pažymi, kad pasitiki Lietuvos institucijų atliekamu tyrimu aiškinantis saugumo karininko žūties aplinkybes. Prezidento nuomone, Seimo NSGK yra pajėgus ir kompetentingas nustatyti tas priežastis, kurioms esant V.Pociūnas buvo deleguotas į diplomatinę tarnybą Gardine”, – tokią šalies vadovo nuomonę išdėstė jo atstovė spaudai Rita Grumadaitė. A.Pocius V.Adamkui pateikė informaciją apie tyrimo eigą aiškinantis V.Pociūno žūties ir jo išvykimo dirbti į Baltarusiją aplinkybes. „V.Pociūno žūtis yra tragiškas ir skaudus įvykis VSD, mūsų valstybei ir tai yra labai gili žaizda ir mūsų tarnybai apskritai. Departamentas dės visas pastangas neatsižvelgdamas nei į laiką, nei į įvairiausias aplinkybes, kad visos žūties aplinkybės būtų išaiškintos, atskleistos ir kad būtų galima gauti objektyvias išvadas dėl visų šios tragedijos priežasčių”, – sakė A.Pocius. Jis teigė pats asmeniškai esąs suinteresuotas, kad į visus klausimus būtų duodami aiškūs, objektyvūs ir išsamūs atsakymai.
Jo teigimu, tyrimo išvados ir atsakymai turėtų būti pateikti visuomenei viešai, tačiau tyrimo procesas negali vykti taip, kad kiekvieną dieną būtų skelbiamos įvairiausios detalės, sudarančios galimybę kelti išankstines versijas, daryti atitinkamus įvertinimus, kažkokias išvadas, neturint tam pagrindo, kai kada neturint ir faktinių aplinkybių. VSD vadovas nemano, kad V.Pociūno išsiuntimas į Baltarusiją buvo klaida. „VSD nuolat vyksta rotacija, vyksta pareigūnų pasikeitimai, ir tai privalo vykti, departamentas yra reformuojamas ir siunčiami atitinkami pareigūnai ten, kur atitinka jų kvalifikacija, žinios, asmeninis pasirengimas”, – sakė A.Pocius.
V.Adamkus pareiškė neturintis jokių faktų apie aukštų VSD ir URM pareigūnų tariamas intrigas siunčiant į diplomatinį darbą Baltarusijoje V.Pociūną.
Neteisėtas paskyrimas
Konservatorius Jurgis Razma aiškinasi, ar URM dirbusio karjeros diplomato D.Jurgelevičiaus paskyrimas į VSD buvo teisėtas. Prašydamas suteikti išsamesnę informaciją dėl D.Jurgelevičiaus paskyrimo aplinkybių, konservatorius kreipėsi į užsienio reikalų ministrą P.Vaitiekūną. Parlamentaras klausia, ar D.Jurgelevičius į VSD generalinio direktoriaus pavaduotojus 2004 metų birželį buvo deleguotas užsienio reikalų ministro įsakymu, vadovaujantis Diplomatinės tarnybos įstatymo 24 str. 3 dalimi, t. y. ar jo diplomato sutartis tebegalioja, tebeturimas rangas ir už jį gaunamas priedas.
Pasak J.Razmos, jei toks ministro įsakymas egzistuoja, D.Jurgelevičiaus paskyrimas prieštarauja įstatymams, mat paskiriant įstatymas numatė, kad diplomatas gali būti perkeltas į „prezidentūrą, Seimą, Vyriausybę, kitą ministeriją ar Vyriausybės įstaigą”.
Parlamentaras sako, jog 2004 lapkritį įstatymas papildytas – leista diplomatus deleguoti ne tik į minėtą baigtinį sąrašą institucijų, bet ir į kitą valstybės instituciją ar įstaigą.
„Priėmus šią pataisą, be abejo, atsiranda galimybė diplomatus deleguoti ir į VSD, tačiau turbūt sutiksite, kad negalima deleguoti remiantis būsima po daugiau kaip pusės metų įstatymo pataisa”, – rašoma konservatoriaus kreipimesi.
Nervinga padėtis
2006 09 08 Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius pareiškė, jog padėtis VSD – „tikrai nervinga ir visiškai neadekvati tam, kaip turi dirbti VSD”. A.Kubilius Seime buvo susitikęs su A.Pociumi, kurio teigė klausęs, ar VSD vadovybė pajėgi suvaldyti ir sutvarkyti padėtį vienoje svarbiausių valstybės institucijų – Saugumo departamente. „Kėliau klausimą, ar VSD vadovai gali padaryti kaip nors, kad VSD atrodytų kaip stabili ir dirbanti įstaiga, nes akivaizdu, jog labai daug informacijos arba nuomonių, kurios sklando VSD koridoriuose, patenka į žiniasklaidą ir tai sukuria visą tą nervingą aplinką. Mano įsitikinimu, VSD neturi būti įstaiga, kurios vidinis gyvenimas ar problemos yra pastoviai pirmuose ar antruose laikraščių puslapiuose”, – sakė A.Kubilius po susitikimo su A.Pociumi.
A.Kubilius teigė iš VSD vadovo išgirdęs pažadų suvaldyti situaciją ir paaiškinimų, jog departamentas privalo kovoti su tuo, kas vadinama „kurmiais”, tai yra buvusiais ar esamais VSD pareigūnais, kurie nutekina informaciją iš VSD.
Konservatorių vadovas teigė dar sykį pakartojęs, kad VSD iki šiol elgėsi neadekvačiai. „Jie patys, manau, turėjo po tragiškos V.Pociūno žūties prašyti tyrimo Seime ar kokioje valstybinėje komisijoje, kad visos aplinkybės būtų išaiškintos ir atsakyta į visus klausimus, tarp jų ir sufomuluotus gandų pagrindu”, – teigė A.Kubilius.
2006 09 11 Seimo pirmininkas V.Muntianas įsitikinęs, jog VSD generalinis direktorius A.Pocius nebeturi pasitikėjimo parlamente. V.Muntiano manymu, jei Seimui būtų teikiamas svarstyti A.Pociaus atstatydinimo klausimas, parlamentarai jo nepaliktų poste.
2006 09 12 VSD generalinis direktorius A.Pocius iš Seimo tribūnos ketina pateikti informaciją apie VDS susiklosčiusią padėtį ir atsakyti į Seimo narių klausimus. Seimo narius domina VSD pareigūno V.Pociūno žūties aplinkybės, žurnalisto Aurimo Drižiaus sulaikymas, VSD vadovų atsakomybė.
Parlamentarai tikisi, kad posėdis bus atviras. Tačiau Seimas turi teisę surengti ir uždarą posėdį, jeigu to pageidautų VSD vadovas.
„Kurmių” paieška
2006 09 18 A.Kubilius atmeta „darbiečių” įtarimus, esą ši politinė jėga galėjo gauti slaptų žinių iš VSD. „Įsivaizduoju, kad „darbiečiams” norėtųsi dabar daug ką įtarti, bet galiu pasakyti labai aiškiai, kad jokių sąsajų tarp VSD ir mūsų partijos aš neįžiūriu”, – sakė A.Kubilius paprašytas pakomentuoti Seimo Darbo partijos frakcijos kreipimąsi į VSD.
Frakcija kreipėsi į VSD generalinį direktorių A.Pocių prašydama atsakyti, su kokiomis politinėmis partijomis, VSD žiniomis, departamento pareigūnai palaikė ar palaiko netarnybinius santykius, ar VSD vadovybė žinojo, kad V.Pociūnas nuolat teikė informaciją A.Kubiliui, kas informavo konservatorių J.Razmą apie prieštaringai vertinamą V.Muntiano tėvo praeitį. Parlamentarė rašte taip pat klausia, kokių priemonių buvo ir bus imtasi siekiant užkirsti kelią VSD pareigūnų politizavimui.
Atsakydamas į šiuos priekaištus A.Kubilius tvirtino, kad bendraujant su VSD pareigūnais joks reglamentas nebuvo pažeistas. „Tiek, kiek man yra tekę bendrauti su VSD, atskirais pareigūnais, vadovybe, tarp jų ir su velioniu V.Pociūnu, aš niekada nemačiau kokio nors Saugumo departamento reglamento pažeidimo”, – sakė A.Kubilius.
Tyrimas prasideda
2009 09 19 VSD veiklą tirs Seimo NSGK. Taip apsisprendė parlamentarai, po pateikimo pritarę nutarimo projektui. J.Razma siūlo šiam parlamentiniam komitetui ištirti ir „galimą verslo bei kitų interesų grupių įtaką VSD ir su juo susijusių valstybės institucijų pareigūnų sprendimams”.
2006 09 20 VSD veiklą tiriantis Seimo NSGK posėdžiavo ne Seime, o Saugumo departamente. Per išvažiuojamąjį posėdį susikoncentruota ties vienu klausimu – Breste žuvusio V.Pociūno paskyrimo į Baltarusiją aplinkybėmis. Komiteto nariai šiuo klausimu kalbėjosi su VSD generalinio direktoriaus pavaduotojais Dainiumi Dabašinsku ir Dariumi Jurgelevičiumi. Daugiau nei keturias valandas trukusio vizito VSD A.Sadeckas išsamiau nekomentavo.
2006 09 23 Baltarusijos kriminalistai, planavę iki savaitės pabaigos baigti tyrimą dėl V.Pociūno žūties aplinkybių, dabar teigia, kad tyrimas užtruks dar bent porą mėnesių.
2006 09 28 Seimo NSGK, savo iniciatyva jau kelias savaites tiriantis VSD veiklą, nuo šiol tai darys Seimo pavedimu. Parlamentarai 52 balsais už, 4 prieš ir 28 Seimo nariams susilaikius priėmė nutarimą, kuriuo komitetui pavedė atlikti VSD veiklos parlamentinį tyrimą.
Parlamentui pavedus NSGK imtis tyrimo, išplėstos komiteto galios – komitetas dirbs Seimo laikinosios tyrimo komisijos teisėmis, tad į savo posėdžius galės kviestis ne tik valstybės pareigūnus, bet ir privačius asmenis. Tyrimo išvadas komitetas turės pateikti iki gruodžio 1 dienos.
„Nuostoliai” valstybei
2006 09 29 „Be abejo, tokio žmogaus, valstybininko pasitraukimas – tai nuostolis ir URM, ir valstybininkams. Tačiau valstybiniai reikalai turi rūpėti ne tik valstybinėms institucijoms ir pareigūnams, bet ir visuomenei. Galbūt A.Januška jautė, kad visuomenė nepatenkinta jo darbu, galbūt laiku intelektualai nepasakė savo žodžio”, – sakė P.Vaitiekūnas. Pasak P.Vaitiekūno, A.Januška išėjo iš darbo šalių susitarimu, tačiau pagal Diplomatinės tarnybos įstatymą turi teisę grįžti į diplomatinę tarnybą.
Žiniasklaidoje, remiantis neįvardytais šaltiniais, A.Januškai buvo mesti įtarimai neskaidriais verslo interesais. Šių įtarimų teisėsaugininkai viešai nepatvirtino, A.Januška juos pavadino absurdiškais, o tiesioginiai diplomato vadovai pareiškė juo visiškai pasitikį.
2006 10 12 Baltarusijos pareigūnams po tyrimo nusprendus, kad V.Pociūnas jų šalyje žuvo dėl nelaimingo atsitikimo, Lietuvos prokurorai savo tyrimo kol kas nenutraukia.
2006 10 23 Seimo NSGK ieško būdų, kaip gauti VSD pažadėtą, tačiau vėliau atsisakytą teikti informaciją apie galimus aukštų pareigūnų korupcinius ryšius. VSD vadovas patvirtino, jog žadėjo parlamentarams pateikti minėtas pažymas, tačiau vėliau sprendimas pakeistas baiminantis, jog pateikus medžiagą gali būti pakenkta operatyviniam tyrimui. Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, esą VSD sugautas „kurmis” – šios tarnybos kontržvalgybos valdybos viršininkas Vytautas Damulis.
Baltarusiai bylos nekelia
Naujasis Seimo NSGK vadovas Algimantas Matulevičius sako, jog komisijai teks sudėtingas galvosūkis – spręsti, kokia forma Seimui pateikti VSD veiklos tyrimo išvadas. Kadangi tyrimo metu komitetas dirba su slapta medžiaga, gali būti, jog teks rengti du išvadų variantus – vieną įslaptintą, kitą parengtą viešai naudoti.
2006 10 25 Tyrimas dėl Baltarusijoje mįslingomis aplinkybėmis žuvusio Lietuvos saugumo karininko V.Pociūno artėja prie pabaigos.
Baltarusijos tyrėjai yra užsiminę, kad Lietuvos diplomatas žuvo itin nelemtai. Kiekvieną viešbučio kambario centimetrą ištyrę ekspertai surado pėdsakų, kurie ir padėjo nustatyti žūties priežastį. Šią versiją patvirtino ir tai, kaip V.Pociūnas atrodė nukritęs ant žemės šalia viešbučio. Lietuvos ekspertai atlikę pakartotinę palaikų ekspertizę nustatė, kad diplomatas mirė nuo vidaus organų sužalojimo iškritus iš devinto aukšto. Baltarusijos prokurorai spalio 6-ąją priėmė nutarimą nekelti baudžiamosios bylos dėl Lietuvos diplomato mirties ir tyrimą nutraukė. Baltarusių tyrimo išvadose skelbiama, kad V.Pociūnas žuvo per nelaimingą atsitikimą. Tačiau visą surinktą medžiagą nutarė dar peržiūrėti Baltarusijos respublikinė prokuratūra. O Lietuvos prokurorai toliau tęsia ikiteisminį tyrimą dėl V.Pociūno žūties. Baltarusių surinktą medžiagą jie žada lyginti su savo surinktais duomenimis bei skirti papildomas ekspertizes.
2006 10 30 „Mano turimomis žiniomis, V.Pociūnas buvo išsiųstas į Gardiną prieš savo valią. Ar vertinti tai kaip susidorojimą, ar kitaip, aš to nesiimu spręsti. Bet man toks įspūdis, jog išsiuntimo priežastis buvo siekis nušalinti jį nuo tų tyrimų, kuriuos jis vykdė Lietuvoje, kad jis neitų svarbių tos valdybos, kuri tiria įvairius ekonominius interesus, kuri žiūri, kas vyksta energetikoje, viršininko pareigų”, – NSGK sakė J.Razma.
2006 11 01 Baltarusijos respublikinė prokuratūra patvirtino Bresto prokurorų išvadas, kad V.Pociūno žūtis yra nelaimingas atsitikimas.
2006 11 03 A.Kubilius teigia patyręs VSD vadovybės spaudimą neinicijuoti parlamentinio tyrimo.
Pasak A.Kubiliaus, iš karto po V.Pociūno žūties, konservatoriams dėl to pasiūlius pradėti parlamentinį tyrimą, pas jį lankėsi VSD vadovas A.Pocius bei kiti departamento pareigūnai, bandė įtikinti, jog toks tyrimas nereikalingas.
2006 11 08 NSGK liudijo ir žuvusiojo našlė Liudvika Pociūnienė bei brolis Algimantas Pociūnas. L.Pociūnienė tvirtino, kad paskyrimą dirbti Baltarusijoje jos vyras išgyveno kaip tarnybinį susidorojimą.
2006 11 21 Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė, kad VSD veiklą tiriantis NSGK iš esmės negalėtų paskelbti dalies savo išvadų, nes jos būtų antikonstitucinės. Teismo sprendimu, VSD vadovas A.Pocius buvo teisus priešindamasis politikų norams gauti valstybės paslaptį sudarančią informaciją ir ją panaudoti savo tyrime.
2006 11 22 NSGK, bebaigiantis tirti VSD veiklą, nesiruošia „apkarpyti” išvadų projekto pagal KT išaiškinimą. Pasak A.Matulevičiaus, KT išaiškinimas paskelbtas tyrimui jau pasibaigus, tad ir reaguoti post factum nėra kaip, be to, išaiškinimas taikomas laikinosioms komisijoms, o NSGK – nuolat veikiantis komitetas. Pasak A.Matulevičiaus, jeigu KT išaiškinimas būtų susijęs ne tik su laikinųjų komisijų veikla, bet ir su parlamentiniais komitetų tyrimais, būtų pakirsti parlamentarizmo pagrindai.
2006 12 01 Generalinė prokuratūra, gavusi paskutines ekspertizių išvadas, paskelbė nutraukianti ikiteisminį tyrimą dėl V.Pociūno žūties. Ir Lietuvos prokurorai konstatavo, kad 48-erių V.Pociūnas žuvo per nelaimingą atsitikimą. Prokurorai nenustatė, kad V.Pociūnas buvo jėga išstumtas arba išmestas pro viešbučio Breste langą. Generalinė prokuratūra pabrėžė, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatytos V.Pociūno mirties aplinkybės neturi nieko bendra su kai kuriose šalies žiniasklaidos priemonėse paskelbtomis žuvusiojo atminimą žeminančiomis mirties detalėmis.
R.T.
Versija neįtikino
2006 12 02 Prokurorų išvados dėl V.Pociūno žūties neįtikino artimųjų – jie pažadėjo kreiptis į teismą. L.Pociūnienė ir A.Pociūnas netiki Generalinės prokuratūros palaiminta nelaimingo atsitikimo versija, jie linkę manyti, kad V.Pociūnas buvo nužudytas.
Iki išnaktų posėdžiavęs NSGK paskelbė savo išvadas: VSD vadovas A.Pocius yra atsakingas už problemas departamente, todėl abejojama, ar jis gali toliau eiti šias pareigas.
2006 12 04 Dauguma parlamentinių frakcijų kol kas neatskleidžia, kokios pozicijos laikysis balsuojant dėl NSGK atlikto VSD veiklos tyrimo išvadų projekto – sprendimą ketina priimti prieš plenarinį posėdį. Vieninteliai opoziciniai konservatoriai, kurių iniciatyva ir buvo pradėtas VSD veiklos tyrimas, neabejoja – balsuos už departamento vadovybei nepalankias išvadas. Valdantieji socialdemokratai linkę išvadų projektui nepritarti, tačiau galutinis sprendimas bus priimamas per frakcijos posėdį. Socialdemokratų partneriai liberalcentristai irgi neslepia nesantys linkę pritarti NSGK atlikto tyrimo išvadoms. Liberalcentristų atstovas NSGK Vytautas Bogušis – vienas iš trijų komiteto narių, susilaikiusių balsuojant dėl išvadų projekto.
2006 12 05 Premjeras G.Kirkilas neigia, kad opozicinių konservatorių parama mažumos ministrų kabinetui gali būti keičiama į kitos opozicinės partijos – „darbiečių” – paramą.
Tokius svarstymus sukėlė konservatorių spaudimas socialdemokratams dėl „teisingos” pozicijos balsuojant už VSD nepalankias Seimo komiteto išvadas bei Darbo partijos (DP) lyderio Kęstučio Daukšio netikėtas apsilankymas Vyriausybėje.
Konservatoriai, vykstant deryboms dėl jų tolesnės paramos mažumos Vyriausybei ir oficialiai paskelbus NSGK tyrimo išvadas, leido suprasti, jog nesulaukę socialdemokratų paramos minėtoms išvadoms gali nutraukti paramą mažumos ministrų kabinetui. Tačiau vėliau, po susitikimo su premjeru G.Kirkilu, konservatoriai sušvelnino toną, nebeakcentavo balsavimo dėl išvadų, bet pareikalavo į susitarimą įrašyti punktą dėl šalies nacionalinio saugumo stiprinimo.
Tuo metu DP lyderis K.Daukšys išplatino pareiškimą, kuriame konservatorių pareiškimus įvertino kaip spaudimą socialdemokratams, o susidariusią situaciją – kaip keliančią grėsmę Vyriausybės stabilumui.
Už išvadas balsuoti žada trys opozicinės – Tėvynės sąjungos, Liberalų sąjūdžio ir „Tvarkos ir teisingumo” – frakcijos. Šios frakcijos parlamente turi 45 vietas iš 141.
Išvadoms nepritars opozicinė Naujosios sąjungos bei valdančiosios Socialdemokratų, Valstiečių liaudininkų, Liberalų ir centro sąjungos frakcijos, turinčios Seime 56 balsus.
11 narių turinti valdančioji Pilietinės demokratijos frakcija, kurios atstovas A.Matulevičius vadovauja VSD veiklą tyrusiam NSGK, dėl išvadų balsuos laisvai.
2006 12 05 Seimo dauguma nusprendė po pateikimo pritarti NSGK atlikto VSD veiklos tyrimo išvadoms.
2006 12 07 Premjeras G.Kirkilas išvadas dėl saugumo veiklos vadina nelabai rimtomis ir nevertomis Seimo. „Seimo komisijos tyrimo išvados galėjo būti daug rimtesnės, jos turi būti vertos Seimo. Išvados tikrai nėra itin vertos, kadangi yra labai daug nepagrįstų hipotezių, tezių, emocijų, vienas teiginys prieštarauja kitam”, – sakė Vyriausybės vadovas.
Kontrpuolimas
2006 12 09 A.Pocius teigia, kad grėsmę šalies nacionaliniam saugumui kelia nuo pareigų nušalinti kontržvalgybos pareigūnai, kurie jau sužlugdė keletą svarbių žvalgybinių operacijų.
„Ne A.Pocius yra grėsmė nacionaliniam saugumui. Grėsmę kelia nušalinti kontržvalgybos pareigūnai. Politikuodami, klastodami informaciją jie jau sužlugdė keletą svarbių žvalgybinių operacijų. Kai kurie jų įsivaizdavo, kad jau viską žino, nutarė ignoruoti VSD vadovybę ir net rengti prieš ją išpuolius. Pasirodo, kontržvalgybos „genijai” yra prieš žvalgybą. Jie atskleidė tam tikrus mūsų metodus ir veiksmus. Tiesa, kol kas tik Seimo komitetui, tačiau gal greitai apie tai kalbės ir gatvėse, – duodamas interviu vienam dienraščiui kalbėjo A.Pocius. – Gyvename iškreiptų veidrodžių realybėje, kur juoda tampa balta. Jau net bandoma organizuoti apsaugą tiems, kurie įtariami išdavyste.”
Jis užsiminė, kad atliekant tyrimą dėl nušalintų pareigūnų veiklos „aiškinamasi ir dėl slaptos informacijos perdavimo užsienio valstybei”. VSD kontržvalgybos vadovai Vytautas Damulis ir Vilmantas Bieliauskas nušalinti nuo tarnybos, kol bus baigtas tyrimas dėl slaptos operatyvinės informacijos sąmoningo neteisėto perdavimo, atskleidimo Lietuvos ir užsienio piliečiams bei galimo šių duomenų klastojimo.
Duodamas interviu A.Pocius teigė, kad „jeigu tikima tariamais V.Damulio demaskavimais ir ignoruojama tai, ką sako VSD specialioji tyrimo komisija ir VSD vadovybė, logiškiausias sprendimas būtų paskirti V.Damulį departamento generaliniu direktoriumi”.
Žiniasklaidoje skelbiama, jog A.Pociaus gelbėjimo ir „kurmių” gaudynių operacijai vadovauja VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Dainius Dabašinskas.
Pagailo kompensacijos
2006 12 14 G.Kirkilas nusistebėjo, kad procesas dėl kompensacijos V.Pociūno šeimai taip ilgai užtruko. Premjeras buvo patikintas, jog kompensacija bus išmokėta artimiausiu metu.
VSD ir URM pusę metų aiškinasi, kurioje šių institucijų dirbo V.Pociūnas. Našlei L.Pociūnienei ir keturiems žuvusiojo vaikams jau beveik šešis mėnesius neišmokama kompensacija.
Pagal įstatymus L.Pociūnienė kompensaciją turėjo gauti praėjus dviem savaitėms po 2006-ųjų lapkričio pabaigoje paskelbtos Generalinės prokuratūros išvados dėl nelaimingo atsitikimo.
URM ir VSD valdininkai tebesiginčija, kas turi išmokėti pinigus. Institucijos nesutaria, kurioje jų V.Pociūnas ėjo tarnybą, kai buvo išsiųstas dirbti į Lietuvos generalinį konsulatą Gardine. Nuo to priklauso, kokio dydžio kompensacija bus skirta velionio šeimai.
2007 01 08 Seimui patvirtinus kritiškas VSD vadovybei išvadas prezidentas V.Adamkus pareiškė, kad A.Pociui bus sunku toliau vadovauti departamentui. Po šių šalies vadovo žodžių A.Pocius įteikė atsistatydinimo pareiškimą, bet kol nėra paskirtas naujas VSD direktorius, toliau eina jo pareigas. Tačiau vyksta ne tik intensyvi pamainos A.Pociui paieška. Prezidentas suka galvą, kokį naują darbą ar veiklos sritį pasiūlyti pačiam A.Pociui.
Nepamainomas tyrėjas A.Pocius
2007 03 15 Seimo nariai atviru balsavimu nepritarė projektui dėl A.Pociaus atleidimo iš VSD vadovo pareigų. Už projektą po pateikimo balsavo 32 parlamentarai, prieš – 4, susilaikė – 42. Reaguodamas į balsavimą V.Adamkus atšaukė dekretą dėl Povilo Malakausko, kuris buvo pagrindinis pretendentas į VSD vadovo postą.
A.Pocius iš Seimo tribūnos tvirtino, kad atleisti jį norima dėl to, jog buvo paviešintas kai kurių VSD pareigūnų („kurmių”) informacijos nutekinimas. „VSD pavyko atskleisti, kad aukšti departamento pareigūnai yra perdavę ar net pardavę slaptą ekonominę informaciją kitoms valstybėms”, – aiškino A.Pocius. Pasak jo, vieno tokių sandorių vertė siekė apie 100 tūkst. eurų.
„Antra priežastis – jau kelis kartus politikai buvo pasakę, kad nesitikėčiau jokios paramos, kai drįsau pasirašyti operatyvinių veiksmų planą, kurį įgyvendinus vienas buvęs politikas nuteistas už ginklų laikymą, – Seimo nariams dėstė A.Pocius. – Man keršijama už tai, kad išsiaiškinome, nors ir vėliau, kas kaltas dėl J.Abromavičiaus žūties. Mes jau žinome, kas vykdė Bražuolės tilto sprogdinimą, beveik žinome, kas sprogdino laikraščio „Lietuvos rytas” redakcijos pastatą.”
VSD vadovas taip pat teigė, jog surinkta pakankamai medžiagos,
patvirtinančios, anot jo, NSGK pirmininko A.Matulevičiaus praeities ryšius su sovietiniu saugumu – KGB.
2007 03 16 A.Pociui viešai paskelbus, kad jo vadovaujama institucija ištyrė kelias rezonansines bylas, šių bylų tyrimą organizuojanti Generalinė prokuratūra paprašė VSD pateikti turimą informaciją apie minėtus nusikaltimus.
2007 04 12 Seimas prašo prezidento V.Adamkaus pakartotinai teikti dekretą dėl A.Pociaus atleidimo. Pareiškimas, kuriuo „parlamentarai tikisi prezidento pakartotinio teikimo Seimui pritarti A.Pociaus atleidimui iš Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus pareigų ir dėl naujo VSD vadovo skyrimo”, priimtas vienbalsiai 75 Seimo narių balsais.
2007 04 16 Prezidentas teigia naujų pretendentų į VSD vadovo postą neieškantis, o galutinį sprendimą dėl dabartinio VSD direktoriaus atleidimo ir galimo jo įpėdinio žada priimti po konsultacijų su Seimo frakcijomis.
Tuo metu premjeras G.Kirkilas sako kol kas geresnių kandidatų į VSD vadovus nei tuometinis STT vadovas Povilas Malakauskas nematąs.
2007 05 10 Seimas pritarė A.Pociaus atleidimui iš VSD generalinio direktoriaus pareigų. Už atitinkamą nutarimo projektą balsavo 87, prieš – 1, susilaikė 1 Seimo narys.
„Prireiks daug laiko, kad VSD atgautų kokį nors žmonių pasitikėjimą”, – sakė R.Juknevičienė. „Po tokių veiksmų kaip butų privatizavimas A.Pocius negali likti ilgiau negu 24 val. net degalinės operatorius”, – teigė liberaldemokratas Valentinas Mazuronis.
Prokuratūros atkaklumas
2007 07 16 Išnagrinėję visas L.Pociūnienės skunde nurodytas abejones Generalinės prokuratūros prokurorai nutarė neatnaujinti ikiteisminio tyrimo dėl V.Pociūno mirties priežasties nustatymo ir nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl viešai paskelbtų melagingų prasimanymų apie mirusįjį.
2007 08 17 Premjeras G.Kirkilas sudarė specialią darbo grupę, kuri tirs prieš metus žuvusio V.Pociūno mirties aplinkybes. Grupei vadovauja kultūros veikėjas, publicistas Vytautas Ališauskas. Joje taip pat dirbs užsienio reikalų ministras P.Vaitiekūnas, VSD generalinis direktorius P.Malakauskas, generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis, europarlamentarai Vytautas Landsbergis ir Aloyzas Sakalas, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Justinas Karosas, buvęs kariuomenės vadas Jonas Kronkaitis, užsienio reikalų ministro patarėjas Jurgis Jurgelis. Tačiau premjero sprendimas sudaryti tokią darbo grupę šokiravo dalį teisininkų ir visuomenės veikėjų, taip pat prezidentą V.Adamkų, kuriam VSD yra pavaldus.
Prabėgus metams po pulkininko V.Pociūno mirties A.Pocius toliau gyvena tarnybiniame bute. Atėjus naujam VSD vadovui P.Malakauskui, kaip ir tikėtasi, niekas nepasikeitė: skandalo herojai D.Dabašinskas ir D.Jurgelevičius toliau yra generalinio direktoriaus pavaduotojai. A.Januška – premjero G.Kirkilo patarėjas.
Likę tik rankų pėdsakai
„Per ikiteisminį tyrimą surinkti duomenys buvo pagrindas konstatuoti, jog pulkininko V.Pociūno žūtis – nelaimingas atsitikimas. Kadangi nenustatyta nusikalstamos veikos požymių, ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Kokie faktai leido prokurorui padaryti tokią išvadą? Pagrindinis dalykas, matyt, buvo teismo medicininis tyrimas, atliktas tiek Baltarusijoje, tiek Lietuvoje. Per jį konstatuota, kad mirtis karininką ištiko dėl labai stipraus kūno sumušimo, atskirų kūno dalių traumų, kaulų lūžių, vidaus organų sužalojimo. Šie sužalojimai atsirado vienu metu, prieš pat mirtį. Nutarime konstatuota, kad V.Pociūnas krito gyvas, o mirtis jį ištiko iškart po sužalojimų. Tiriant nerasta jokių kitų sužalojimų, neaptikta ir jokio apsinuodijimo, narkotinių medžiagų. Taip pat nustatyta, kad V.Pociūnas prieš pat nelaimingą atsitikimą kambaryje buvo vienas, ten nepastebėta jokių grumtynių pėdsakų. Ekspertai irgi neaptiko jokių V.Pociūną žeminančių pėdsakų, kuriuos minėjo Lietuvos žiniasklaida. Ant palangės rasti tik rankų pėdsakai. Tai leido konstatuoti, kad V.Pociūnas buvo atsirėmęs į palangę visu kūnu. Nerasta jokių pėdų pėdsakų.
Prokuroro nutarime ir ekspertų išvadoje tai konstatuojama: nerasta nei kojų pėdsakų, nei kitų biologinės kilmės pėdsakų.”
Liudvika Pociūnienė neabejoja nužudymo versija:
Už ką apdovanojimas?
„Pradžiai užtektų labai nedidelio dalyko – gal prezidentas galėtų atsakyti, už ką apdovanojo Vytautą Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi? Tada ir paaiškėtų, kad už tai, už ką jis buvo išgrūstas iš saugumo! O toliau turėtų sekti logiški veiksmai. Juk negali tie žmonės, kurie su juo susidorojo, ir toliau eiti atsakingas valstybės pareigas. Juk tai – valstybinė šizofrenija, kaip dar kitaip pavadinti? Viena ranka teikia apdovanojimus, o kita maloniai glosto nenaudėlius. Atsiprašau, bet tokie dalykai negali ir neturi vykti.
Kai buvo teikiamas apdovanojimas, turėjau tam tikros vilties, jog ši istorija bus objektyviai ištirta, tačiau vis labiau darosi įspūdis, kad juo norėta paprasčiausiai nutildyti.
Neturiu galutinės nuomonės ir dėl premjero sudarytos komisijos. Tie garbingi nariai lyg ir turėtų neleisti nutylėti, kita vertus, ar tai nebus informacijos išplovimas. Pati vis dėlto būčiau linkusi pereiti visą lietuvišką juridinę procedūrą. Juk komisijoje yra ir garbingų žmonių, ir tokių, kurie viską raportuos tam pačiam A.Januškai.
O nutylėjimų dar likę labai daug, nes visiškai neįvertintos tyrimui svarbios detalės. Man asmeniškai nekyla jokių abejonių, jog tai buvo nužudymas. Laukiu ir viliuosi, kad teisėsauga galų gale atliks savo darbą. Juk jei negali patraukti atsakomybėn kaltojo, jei tiksliai nežinai, kas jis yra, dar nereiškia, kad tai ne nužudymas. Man teisininkai aiškino, jog tokio negrabaus tyrimo, kokį atliko mūsų prokurorai, seniai nėra matę.
Aukščiausi valstybės pareigūnai dievažijasi, kad viskas bus ištirta, kad tai – jų garbės reikalas, bet kaip galima ką nors ištirti, kai egzistuoja ta vadinamoji „krugovaja poruka”, kai pareigūnai dengia vieni kitų juodus darbus.
Išeitis gal būtų pasitelkti tarptautinius ekspertus. Jiems Lietuvoje nėra ko bijoti, jie būtų nepaveikiami. Manau, premjerui reikėtų ne komisijas kurti, o apsižiūrėti, kas pas jį, aplink jį dirba. O pavojai, apie kuriuos šnekėjo Vytautas, niekur nedingo. Bet kalbėk nekalbėjęs, niekas į tai nekreipia dėmesio. Kuriant komisijas tikimasi laimėti papildomą savaitę, mėnesį, o šiuo atveju svarbios ne tik dienos, bet ir valandos.”
Siekta susidoroti
„Netikiu, kad V.Pociūnas buvo nekompetentingas, nesąžiningas VSD pareigūnas. Gerbiu V.Pociūną už tai, ką jis padarė dirbdamas VSD.
Tačiau jo tyrimų, analizuojančių Rusijos grėsmes Lietuvai, kažkodėl neprireikė VSD vadovybei. Kai Seimo NSGK pradėjo išsamiai narplioti visas karininko žūties aplinkybes, paaiškėjo dar daugiau keistų dalykų. Akivaizdu, kad po V.Pociūno mirties spaudoje pradėta negraži kampanija, atseit jis pats iškrito pro langą. Nė per nago juodymą netikiu šia versija. Esu tvirtai įsitikinęs, jog V.Pociūnas sąmoningai išstumtas iš VSD. Ir netikiu, kad dėl mirties kaltas pats. Tuometinis VSD vadovas A.Pocius kažkodėl viešai nepasipiktino V.Pociūno garbę ir orumą šmeižiančiomis publikacijomis. Nepadarė viešų pareiškimų, jog Baltarusijos pateikta versija kelia daug įtarimų. Tokį elgesį galima pavadinti itin negarbingu.
VSD vadovybė kažkodėl neskubėjo žuvusiojo šeimai išmokėti kompensacijos. O tai ne tokie jau maži pinigai – atlyginimas už 10 metų. Tik tada, kai pradėta aiškintis, kodėl neskubama išmokėti kompensacijos, VSD šią misiją perleido URM. O URM, remdamasi mūsų įstatymais, žuvusio darbuotojo artimiesiems sumoka kur kas mažesnę kompensaciją – tik už 2,5 metų. Tai dar sykį parodo, kad V.Pociūnas į Baltarusiją buvo išsiųstas sąmoningai, siekiant su juo susidoroti, nekenčiant jo.”
Iš pokalbio su VSD direktoriaus pavaduotoju Dariumi Jurgelevičiumi:
„Nesiknaisiokite po kaulus…”
„- Yra daugiau visokių niuansų, detalių. Ir jei toliau vyks visas šis knaisiojimasis po tuos kaulus, ten išlįs tokių momentų, kurie garbės visam šitam reikalui tikrai nepridės. Galvoju, kad kažkas nori padaryti didžiulį šou, bet rezultatas, manau, bus nuviliantis. Deja.
– Ką jūs turite galvoje?
– Pamatysite…”