AB „Smiltynės perkėla” keltai grįžta į normalų darbo ritmą – praėjusį sekmadienį baigtas įgyvendinti jungtinis bendrovės ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro projektas „Muzikinis keltas”.
Projektas vertintas įvairiai. Buvo netgi norinčiųjų kreiptis į kultūros ministrą, kad jį sustabdytų. Tačiau patys projekto sumanytojai ir realizuotojai mano, kad, nepaisant pagalių kaišiojimo į ratus, jis pavyko. Geriausias to įrodymas – anšlagai Muzikinio teatro koncertuose ant vandens, nors bilietas kainavo 50-70 Lt.
AB „Smiltynės perkėla” direktorius Algirdas Žukauskas sako nesigailįs, kad pasidavė dviem moterims – Seimo narei Irenai Šiaulienei ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro direktorei Audronei Žigaitytei-Nekrošienei, atėjusioms pas jį su tokia idėja. Beje, net pats maestro Saulius Sondeckis prisipažino iš pradžių manęs, kad toks projektas negali būti įgyvendintas.
Direktoriaus teigimu, Susisiekimo ministerijos valdoma keltų bendrovė, dalyvaudama šiame projekte, nieko neuždirbo. Koncertų metu gautos pajamos atiteko Muzikiniam teatrui. Tačiau A. Žukauskas džiaugiasi, kad keltininkai turėjo galimybę bent tokiu būdu prisidėti prie kultūros puoselėjimo uostamiestyje. Pasak jo, bendrovės kolektyvo moralinis indėlis į šį projektą didelis. Direktorius sako, jog jeigu kitąmet keltininkai bus prašomi tokios paslaugos, jie neatsisakys vėl dalyvauti projekte.
Anot „Smiltynės perkėlos” direktoriaus, organizuojant muzikinius reisus svarbiausia buvo padaryti taip, kad nenukentėtų pagrindinė keltininkų funkcija – garantuoti greitą ir saugų keleivių kėlimą per Kuršių marias. Ir tai pavyko. Koncertai vykdavo vakarais, tad nei Klaipėdos, nei Smiltynės pusėje norinčių keltis tikrai daug nebebūdavo, tad jais pasirūpinti spėdavo senukas keltas „Kintai”, kai naujasis laivas „Nida” vykdė kilnią misiją – plukdė koncertus.
Iš pradžių nemažai klaipėdiečių skeptiškai vertino projektą. Tačiau, paklausę dalyvavusiųjų atsiliepimų, gailėjosi nepasinaudoję tokia unikalia galimybe. Koncertuose ir spektakliuose kartais būdavo per 400 žmonių, nemažai jų atvykdavo iš artimiausių rajonų. Pasak A. Žukausko, didesnių incidentų keltuose neįvyko, nebent kartą kitą reikėjo nuraminti kokį nors alkoholio padauginusį pilietį.
Praeitą penktadienį buvo surengtas koncertas, skirtas projekto baigimui. Beje, jame buvo renkami pinigai Klaipėdos vaikų namams. Nekalbant apie muziką, net tie, kurie gali gyventi be jos, turėjo kuo žavėtis – saulėlydis uosto vartuose nuostabus. Temstant, kai užsidega uosto žiburiai, yra kur akis paganyti. Susimąstai, gal per daug mes viskuo nepatenkinti: ir mūsų uostas visai gražus, ir dideli žiburiais apsipylę laivai jame plaukioja.
Klaipėdos universiteto rektorius Vladas Žulkus, dalyvavęs penktadienio renginyje, sakė tikįs, kad Klaipėda gali tapti svajonių miestu. Ir tikėjimą sustiprina tokie projektai kaip „Muzikinis keltas”.
Šaunuoliai ne tik Muzikinio teatro orkestro muzikantai, solistai, sugebėję prisitaikyti prie neįprastų jiems sąlygų, bet ir laivininkai. Kai grojant J. Štrauso melodijoms keltas pradėdavo suktis tarsi šokdamas valsą, jo keleiviai būdavo nokautuoti – ir Klaipėdos uoste galima pamatyti gražių dalykų, ne tik už jūrų marių.