Gelbėtojai valdžiai guodėsi dėl itin sunkaus sezono

Baigiantis paplūdimių gelbėtojų sezonui kalbėta ne tik apie problemas, bet ir naujoves, laukiančias poilsiautojų kitąmet bei artimiausioje ateityje.

Klaipėdos skęstančiųjų galbėjimo tarnybos (KSGT) viršininkas Virginijus Urbonas guodžiasi, kad sezonas šiemet buvęs kaip niekada buvo sunkus. Ne tik dėl neblaivių poilsiautojų gausos bei gelbėtojų draudimų ignoravimo.

Ilgametę patirtį turintys gelbėtojai ir žvejai teigė per pastaruosius 20 metų neprisimenantys tokios neramios jūros. Apibūdindamas pasikeitimus V. Urbonas mostelėjo plūduro jūroje link – dabar šis tėra vos keliolika žingsnių nuo kranto.

Pasak V. Urbono, šią vasarą iš 61 skendusių poilsiautojų dauguma buvo neblaivūs, tad prabilta ir apie nuolatinio policijos patrulių posto įkūrimą paplūdimyje.

Šią vasarą dėl girtavimo paplūdimyje nebuvo surašytas nė vienas administracinės teisės pažeidimo protokolas. Patys policininkai neva pripažįsta, kad šiuo metu paplūdimiuose nevyksta jokie prevenciniai darbai.

„Vienintelė priemonė, kuria turime drausminti poilsiautojams, – sakinys „atsiprašau, gal jūs galėtumėte…”, – vakar KSGT viršininkas pasakojo Klaipėdos miesto mero pavaduotojai Juditai Simonavičiūtei.

Šios vasaros poilsiautojų migravimas Girulių bei Karklės link paskatino kalbas apie tai, kad Giruliuose reikėtų stacionarios gelbėtojų stoties. Šiuo metu čia tėra tik postas.

Mero pavaduotoja pritarė tokiai idėjai, tačiau pastebėjo, jog trūksta ne tik stoties, bet ir automobilių stovėjimo vietų.

„Tokie dalykai per vienerius metus nepadaromi, bet reikia tam ruoštis – ateityje ir toliau vis daugiau poilsiautojų rinksis Girulius bei Karklę”, – sakė pati seniai Melnragėje gyvenanti J. Simonavičiūtė.

Beje, apžiūrėjęs Mėlynosios vėliavos paplūdimius šios programos koordinatorius priekaištų turėjo tik dėl nuorūkų gausos I Melnragėje.

Kitąmet gelbėtojai planuoja įsigyti daugiau technikos, nors ir dabar skųstis jos stoka negalėtų. Tačiau, anot viršininko, vyraujant tendencijai, kad norinčiųjų dirbti gelbėtojais mažėja, darbuotojų trūkumą bus stengiamasi kompensuoti technika.

Viršininkas su mero pavaduotoja nesutarė, kas turėtų pasirūpinti, kad šiuo metu žemos kvalifikacijos darbininkui prilyginamas gelbėtojas gautų daugiau nei dabartinius 1 100 litų „ant popieriaus”.

Vyriausybei bei socialinės apsaugos ir darbo ministrei adresuoti laiškai dėl mažų gelbėtojų atlyginimų grįžo su atsakymu, kad tuo turėtų pasirūpinti Savivaldybė. Tačiau J. Simonavičiūtė pareiškė, kad tai – Vyriausybės funkcija

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.