Artėjanti mokslo metų pradžia vėl verčia sunerimti tėvus, kurių vaikai turi problemų dėl elgesio. Tokiais vaikais nepatenkinti klasės draugai, pedagogai. O ir pats vaikas mokykloje jaučia diskomfortą. Kodėl vaikų elgesys staiga pasikeičia?
Mušė patėvis
Į konsultaciją kreipėsi mama dėl sūnaus elgesio problemų, ypač akivaizdžiai pasireiškiančių mokykloje. Tad artėjant naujiems mokslo metams baimė, kad vėl kartosis prastas sūnaus elgesys, vis neramino mamą.
Jau senokai, pasak mamos, vaikas tapo šiurkštus, atžagarus, pradėjo mušti savo bendraamžius, neklausyti suaugusiųjų, net bėgti iš namų.
Konsultacijų metu paaiškėjo, kad berniuko patėvis labai stipriai girtauja ir dažnai smurtauja prieš motiną bei patį berniuką.
Mama negynė
Visa tai berniukas viduje labai skaudžiai išgyveno. Apie tai bylojo ir pastaruoju metu padidėjęs nervingumas, dirglumas, bronchinės astmos priepuoliai, pablogėjusi nuotaika, prastas miegas.
Nerasdamas kitokios išeities, jis savais būdais kovojo su sunkia gyvenimo situacija, stengdamasis apsisaugoti nuo fizinio bei psichologinio, emocinio smurto šeimoje, ypač kai artimiausieji žmonės, šiuo atveju mama, išlieka pasyvi, nieko nekeičia jų gyvenime, o tik kaltina vaiką dėl prasto elgesio.
Vaikas jaučiasi nesaugus
Kaip žinome, normalus vaiko fizinis ir psichinis vystymasis yra įmanomas tik psichologiškai sveikoje šeimoje. O šeimos, kur vienas iš tėvų girtauja bei smurtauja, sveika nepavadinsi. Tokiose šeimose esminiai vaiko emociniai, psichologiniai, dvasiniai, o dažnai net ir fiziologiniai poreikiai nėra patenkinami. Taip gyvendamas vaikas dažnai jaučia izoliaciją, vienišumą, vidinę įtampą, totalinį nesaugumą.
Šiems vaikams bei jų artimiesiems dažnai būtina psichologinė parama ir pagalba. Aišku, jos efektyvumas labai priklauso nuo to, ar laiku ji bus suteikta. Šioje situacijoje itin vertinga ir paprasčiausia žmogiškoji pagalba, kurią gali suteikti kenčiančiam vaikui neabejingas žmogus: negeriantis tėvas ar mama, mokytojas, kaimynas ar draugas.
Nežino, kas yra šeima
Praktikoje vis dažniau tenka susidurti su žmonėmis, užaugusiais panašiose šeimose, t.y. šeimose, kur vienas iš tėvų nuolat girtavo. Nepaisant kultūros, rasės, tautybės ar ekonomikos skirtumų, tenka patvirtinti paprastą tiesą, kad alkoholizmo poveikis besąlygiškai neigiamai veikia visus šalia geriančiojo esančius žmones. Labiausiai nuo to kenčia, be abejo, šeimos nariai, o ypač pažeidžiami yra – vaikai.
Užaugusieji tokiose šeimose dažnai yra lyginami su Vietnamo karą bei žydų genocidą išgyvenusiomis aukomis. Tai, ką jie matė ir patyrė tėvų namuose, palieka gilius randus vaikiškoje širdelėje, vienaip ar kitaip lydi visą gyvenimą, dažnai trukdo kurti artimesnius ryšius su kitais žmonėmis, vystytis savigarbai ir bendrumo jausmui.
Nuolatinis chaosas namuose, retai kada atslūgstanti vidinė įtampa, nerimas, sielvartas ir kartu geriančio, smurtaujančio atgaila, išmoko išgyventi bet kokiomis krizinėmis situacijomis, bet kliudo vaiko galvelėje susiformuoti modeliui, koks turi ir gali būti normalus paprastas kasdieninis šeimyninis gyvenimas.
Ištrūksta iš siaubo
Šias ir panašias problemas įvardija konsultacijų metu žmonės, norintys išsivaduoti iš skaudžios vaikystės patirties gniaužtų ir atrasti savyje jėgų kurti savo asmeninį gyvenimą. Po ilgų ir skaudžių vidinių ieškojimų vieni anksčiau, kiti – vėliau supranta, kad, nuolat gyvenant praeitimi ir kaltinant savo tėvus dėl vienokio ar kitokio elgesio, toli savo gyvenime nenuvažiuos ir taip iš savo bėdų rato neišbris. O tai jau didelis pasiekimas tam žmogui, kuris pasiruošęs negyventi praeitimi.
Tai be abejo nereiškia, kad gyvenimas vaikystėje tėvų dėka nebuvo siaubo filmas ir tėvai nepridarė jokių baisių klaidų girtaudami ir nesirūpindami. Suaugus ateina suvokimas, kad reikia pasirinkti – ar gyventi praeitimi ir toliau kurti tėvų pradėtą siaubo filmą, ar prisiimti atsakomybę ir pačiam keisti savo gyvenimą.