Norvegijos žavesys ir realybė svečiams

Norvegija šiuo metu viena populiariausių šalių, į kurią lietuvaičiai veržiasi ne tik atostogauti, pasigrožėti fiordais, žvejoti lašišų, bet ir padirbėti.

Dažniausiai į Norvegiją dirbti vyksta vyrai statybininkai: dažytojai, plytelių klojėjai, namų apdailos meistrai. Tautiečiai mielai darbuojasi ir norvegų žemės ūkyje: prižiūri avis, kurių šie turi labai daug, automatizuotai melžia karves, taip pat skina agurkus, salotas ir braškes. Daržovių rinkti ir uogauti vyksta ir moterys. Jei laimė nusišypso, jos gauna darbo ir viešbučiuose, visoje Norvegijoje pluša daugybė kambarinių iš Lietuvos. Tačiau, kad gautum minėtą darbą, reikia ne vieną pūdą druskos suvalgyti ir turėti rekomendacijų.

Kita vertus, visi čia minėti darbai sezoniniai. Susikrovę šiokį tokį kapitalą po kelių mėnesių (tiek dažniausiai trunka darbo sezonas) lietuvaičiai važiuoja namo.

Būna vasaros sezonas, kuris prasideda maždaug birželio viduryje ir baigiasi rugpjūtį, ir žiemos sezonas, jo pradžia įvairuoja nuo spalio iki gruodžio pabaigos. Pastarasis baigiasi paskutinėmis balandžio dienomis, nes baigiasi slidinėjimo sezonas ir dauguma viešbučių bei viešbutukų net nuolatinius darbuotojus išleidžia atostogų. Jei į Norvegiją atvažiavai tokiu metu, liks pačiam tik atostogauti… O Norvegijoje be pinigų riesta, nes kiekviena diena kainuoja daug.

Tikros lietuvaičių istorijos

Norvegija dar ne Anglija, kurioje bet kur sutiksi lietuvį, vis dėlto tautiečių ten sparčiai daugėja. Mūsų statybininkams pagalius į ratus kaišioja kartais perpus pigiau, bet ne taip kokybiškai dirbantys lenkai. Nepasigaili ir norvegų ekonominė policija, ji šiemet ypač uoliai gaudo nelegalus, dirbančius be sutarties.

Miglė ir Arūnas Norvegijoje darbavosi penkias vasaras. Pernai rudenį į fiordų šalį persikraustė su devynmete dukra. Mergaitė pradėjo lankyti mokyklą, o tėveliai ieškojo nuolatinio darbo. Anksčiau jie abu dažė namus. Aną vasarą taip pat. Nuo rudens moteris ėmė tvarkyti namus ir įstaigas privačiai, mokėsi kalbos. Vyras remontuodavo tai būstus, tai automobilius, galiausiai, kaip geras automobilių meistras, gavo nuolatinį darbą automobilių remonto dirbtuvėje. Norvegų kalbos nemokančiam lietuviui tai – didelis laimėjimas. Į Lietuvą pora grįžti neplanuoja. Ji – virėja, pramokusi norvegų kalbos tikisi dirbti pagal specialybę.

Keturiasdešimtmetė Vitalija Lietuvoje buvo pradinių klasių mokytoja. Norvegijoje dirba kambarine ir padeda virtuvėje. Nuomojasi butuką ir blaiviai žvelgia į ateitį: „Pirksiu automobilį, kol kas man siūlo padirbėti vienos mergaitės lietuvių kalbos mokytoja. O kai laisvai šnekėsiu norvegiškai, ieškosiu geresnio darbo.”

Virginijai pasisekė, nes darbo vietą viešbutyje jai parūpino draugė Agnė, ištekėjusi už norvego, viešbučių savininko… Minėta draugė jau dirbo viešbučių personalo vadove. Agnė sakė, kad ją nervina siauri norvegiški keliukai, o policija žiemą ją ne sykį stabdė, kad važiuoja vos 40 kilometrų per valandą greičiu… „Slidu, negaliu greičiau…” Visa kita jai Norvegijoje yra gerai ir į Lietuvą ji vyksta tik atostogų, žinoma, su vyru norvegu.

Dvidešimt penkerių Mantas į Norvegiją uždarbiauti išvažiavo prieš šešerius metus. Dažė namus, imdavosi staliaus darbų. Šiuo metu oficialiai dirba medžio apdirbimo įmonėje, o po darbo „kala juodą pinigėlį”. Vaikinas svajoja Lietuvoje pirkti namą. Jau turi sukaupęs nemažai, bet vis trūksta. O jo dukart vyresnis draugas Ugnius, palikęs šeimą Lietuvoje, Norvegijoje praleidžia po tris-šešis mėnesius. Jam tai nepatinka, bet savam krašte vyras nesugeba uždirbti tiek, kad išlaikytų šeimą.

Įsidarbinimo ypatumai

Gal ir sunku patikėti, tačiau svetingoje ir turtingoje Norvegijoje įsidarbinti pirmąkart atvykusiam be galo sunku… Beveik neįmanoma. Kas kita, jei turi pažįstamų lietuvių ar norvegų, kurie jau laiko darbo vietelę. Taip pat kils mažiau problemų, jei sutuoktinis ar sutuoktinė yra norvegas. O darbinantis savo jėgomis prireiks norvegų rekomendacijų… Jei ką tik atvažiavote, veikiausiai jų neturite. O jei neturite, darbdaviai tik nusišypsos, palinguos galva, kad jūsų sugebėjimai tikrai puikūs, bet darbo negausite. Žurnalistė Rita į Norvegiją išvyko su šeima. Vyras statybininkas, o moteris mėgino rasti darbą. Rado, deja, po gero pusmečio… Pabuvusi kambarine slidinėjimo trasų viešbutuke, kone verkė pasibaigus sezonui. Drauge dirbusios merginos buvo labai draugiškos, per atsisveikinimo vakarėlį visos dalijosi įspūdžiais ir valgė tortą. Naujo sezono laukiama birželį arba gruodį… Iki birželio – du mėnesiai nedarbo ir namų šeimininkės dalia. Vyras nepyko, kad žmona nedirbs, bet veikliam žmogui sėdėti namie labai liūdna.

Asmeninė asistentė

Labai populiari specialybė moterims – asmeninė asistentė. Reikia prižiūrėti senelius, neįgaliuosius: virti valgyti, tvarkyti namus, eiti apsipirkti, lydėti juos į kiną ar koncertą. Smagus darbelis, kurį taip pat gauna ne kiekviena. Už šį darbą moka komuna – kažkas panašaus į mūsų savivaldybę. Alga gera, bet jei nekalbi norvegiškai, apie tokias pareigas nė nesvajok. Visi norvegai laisvai šneka angliškai, tačiau į nemokančiuosius norvegų kalbos žvelgia kreivai. Jų nacionalinėje darbo biržoje ant staliukų puikuojasi lankstinukai įvairiomis kalbomis ir ten didelėmis raidėmis parašyta, jog norvegų kalba atveria visas duris… Tik didumai mūsų ji primena paukščių čiulbėjimą. Net ir ilgėliau besidarbuojantys lietuviai neskuba jos mokytis… O be reikalo, nes vos pasakai kelis žodžius norvegiškai, manyk, kad gerokai pakilai bet kurio norvego akyse…

Norvegų kalba – visiems

Verta žinoti, kad norvegai pripažįsta mūsų aukštojo mokslo diplomus, bent jau daugumos specialybių, tereikia išmokti norvegų kalbą. Smulkmena?

Kita vertus, negali pykti, nes Norvegijoje puikiai sutvarkytas norvegų kalbos mokymas. Kiekvienoje komunoje veikia suaugusių užsieniečių mokymo centras, jame norvegų gramatikos ir šnekamosios kalbos mokslus kremta jaunimas nuo šešiolikos, darbingo amžiaus žmonės ir močiutės pensininkės. Tai vieta, kur galima sutikti bene daugiausia įvairiausių tautų atstovų. Vyrai ir moterys iš Somalio, Birmos, Afganistano, Irako, Afrikos, Pietų Amerikos, Ispanijos, Čečėnijos, Rusijos, Lenkijos, Vokietijos, Ukrainos, Lietuvos bei kitų šalių sėdi bendrose klasėse. Kad ir kokia tautų maišalynė bebūtų, dėstytoja stengiasi kalbėti tik norvegiškai, kaskart angliškai paaiškindama vieną kitą žodį. Beje, jei reikia, norėdama paaiškinti žodį, mokytoja gali atsistoti ir keturiomis priešais klasę, ir pašliaužioti stalu, ir slėptis už užuolaidos, ir pašūkauti it išgąsdinta. Juokinga, bet įtaigu.

Puiku, kad norvegų kalbos Norvegijoje mokytis gali visi atvykėliai. Vienas niuansas: šalyje gyvenantiems pabėgėliams tai – nemokama, o visiems kitiems – tenka papurtyti piniginę. Kiekviena komuna nustato savo įkainius. Osle brangiausia. Pusmetis studijų gali atsieiti ir penkiolika tūkstančių kronų…

Norvegai ir šiaip laisvalaikiu mielai mokosi. Vadinamuosiuose liaudies universitetuose daugybė suaugusiųjų studijuoja menus, dailę, kompiuterių technologijas, fotografiją, tekstilę ir t. t. Juokingi kursai – mokymasis naudotis mobiliuoju telefonu arba sąskaitų apmokėjimas internetu.

Norvegų šūkis: netingi – tobulėk iki pensijos! Tuose pačiuose liaudies universitetuose vyksta paskaitos pensininkams.

Moteriški pasiplepėjimai

Norite gyventi ir dirbti Norvegijoje? Turite nepamiršti, kad bus sunku mažiausiai dvejus trejus metus. Pirmaisiais – tik apšyli kojas. Antraisiais po truputį pradedi suprasti, kodėl pinigų turintys norvegai juokiasi, kodėl verkia ir dėl ko išgyvena… Juokinga, bet moterys aptarinėja tokias pačias temas, kaip ir mūsiškės: vyrai jų nemyli, yra neištikimi, kur pigiau pirkti palaidinę ar batelius, kur koks išpardavimas ir panašiai.

Mes įpratusios pasidažyti – be makiažo reta eina bent šiukšlių išnešti… O štai žvilgtelėjus į norveges dažnai atrodo, ar jos iš viso žino, kur yra kosmetikos prekių parduotuvė ar kirpėja. Susirišusios plaukus į „bizelę”, apsiavusios sportinius batelius, vilkėdamos sportinę aprangą, žingsniuoja miesto centru. Pamatyti moterį, avinčią aukštakulnius – didelis stebuklas. O stilingai apsirengusią – dar didesnis. Keista, bet jos, matyt, galvoja apie svarbesnius dalykus nei grožio procedūros ir mada. Kita vertus, save puoselėti joms nepigiai atsieina. Vien manikiūras mūsų pinigais kainuoja apie 160 litų. Kosminė kaina… O dažyti ir garbanoti plaukus paprastoje kirpykloje – apie 500 litų. Pigus plaukų kirpimas – 150 litų… Žinoma, norvegės uždirba daugiau.

Tiesa, veido kremai, kosmetika parduotuvėse, soliariumas kainuoja panašiai kaip pas mus. Apatinis trikotažas, kojinės, drabužiai ir avalynė per išpardavimą irgi kelnių nenumaus. Degalai ne tokie brangūs kaip manytumėte. Taigi, jei labai norisi, įmanoma gyventi ir Norvegijoje. Tačiau tam tikrą laką turėsite pamiršti, kas yra koncertai, kinas, teatras, parodos ir kultūra apskritai, nes tai labai brangu mūsų piniginei.

Karamelinis sūris gurmanams

Sunku pasakyti, norvegai gurmanai ar ne. Bet iš prekybos centrų, ypač prieš savaitgalius, išvažiuoja su pilnutėlaičiais maisto vežimėliais… Juokinga, tačiau labai nesunku atpažinti apsiperkantį lietuvį arba lenką. Tiek vieni, tiek kiti perka specialiu prekių ženklu pažymėtas pigesnes prekes… Taigi ant lietuvio stalo dažniausiai atsiduria tik tos rūšies dešrelės, tik tos rūšies pica, duona, kava, arbata ar fermentinis sūris. Makaronai, ryžiai kainuoja panašiai kaip pas mus. Bulvės irgi nėra labai brangios. Bet štai pomidorų ar agurkų taip pigiai nenusipirksi. Obuolius geriausia dėti į krepšelį tik per nuolaidas, nes paprastai jų kilogramas kainuos apie dešimt litų. Kopūstus ir salotas vis tiek perki, nes vitaminų reikia.

Krevetės, tam tikra vištiena, lašišos, faršas kainuoja tiek, kiek ir pas mus – valgyk iki soties. Parduotuvėje nesunku rasti šokoladukų, ant kurių puikuojasi lietuviški užrašai.

Norvegai turi tik vienos rūšies varškę – panaši į mūsų grūdėtąją – ir brangi. Užtat jų pasididžiavimas – fermentinis karamelinis sūris! Rusvos spalvos, specifinio skonio ir aromato. Nedidelis gabaliukas kainuoja apie 27 litus. Supakuotą kartoninėje dėžutėje mandagu dovanoti bet kuriam norvegui. Šiaip kiekvieno norvego šeima namie turi specialią mentelę sūriui pjaustyti.

Alkoholis Norvegijoje labai brangus. Sidro, alaus, svaigiųjų kokteilių galima nusipirkti maisto prekių parduotuvėje iki aštuntos valandos vakaro darbo dienomis ir iki šeštos vakaro šeštadieniais. Stipriųjų gėrimų parduotuvės dirba trumpai – iki penktos ar šeštos valandos vakaro darbo dienomis ir iki trijų šeštadieniais. Pigiausias vyno butelis kainuoja apie 27 litus, o štai 0,5 litro brendžio – apie 87 litus. Sekmadieniais nedirba jokios parduotuvės. Visiems poilsis.

Susiruošus atostogų

Norvegija – nepaisant visų nepatogumų, kuriuos jūs patirtumėte, patyrėte ar patirsite, dirbdami ar norėdami įsitvirtinti – tai be proto graži šalis.

Vykstant automobiliu per Švediją, pastaroji atrodo gana pilka ir lygi. Vos kirtus sieną atsiveria norvegiška pasaka… Kelius juosia aukšti fiordai, nuo kurių taip ir raibsta akys. Tenka važiuoti ir įspūdingais tuneliais. Gražu, erdvu, miškinga. Miestai švytėte švyti tamsoje nardant vingiuotais keliukais. Stokite ir grožėkitės, bet pakelės kavinėse geriau nevalgyti, nes beprotiškai brangu. Lietuviški konservai ir sriubos iš pakelių, kurių būtina pasiimti, tikrai pravers. Jei jau mirštate iš bado, parduotuvėje pirkite konservuoto tuno skardinėse – skanu ir pigu.

Vykstate atostogauti? Bilietais atgal pasirūpinkite išsyk, nes grįžtant kelte gali nebūti laisvų vietų. Vežatės gyvūnų? Nepamirškite, kad Norvegija ne Europos Sąjungos šalis ir kelionėms su gyvūnais taiko specialius reikalavimus. Su katyte ar šuneliu nevykite keltu iš Latvijos, nes juo negalima vežtis gyvūnų.

Kitais atvejais, gyvūnėliai turi turėti Europos šalyse galiojantį tarptautinį pasą, kraujo tyrimo rezultatus raštu, būti paskiepyti visais reikiamais skiepais.

Patys norvegai labai myli gyvūnus ir dažnas laiko kačių ar šunų. Tačiau jų šunys kitokie nei mūsiškiai, beveik neloja ir nesikandžioja… Jei įkanda, juos dažniausiai užmigdo. Veterinaro paslaugos nepigios, užtatai norvegai neapsikrauna gyvūnais. Be to, katės ir šunys šioje šalyje brangūs. Veislinė Sibiro katė kainuoja apie 3300 litų, panašiai ir kitos kilmingosios. O Auksaspalvis retriveris apie 6000 litų…

Būstas už milijoną

Nekilnojamasis turtas irgi brangus. Normalūs apartamentai kainuoja gerokai daugiau kaip du milijonus kronų. Namas, kurio vertė mažiau nei milijonas – tik lūšnelė. Didmiestyje viskas keleriopai brangiau. Kuo didesnis miestas, tuo įspūdingesnė nuoma. Čia kone taip pat, kaip Lietuvoje… Už paprastą butuką ar mažytį nameliuką, kuris yra toliau nuo miesto, mokama apie 1900 litų nuomos mokestis, o kas trys mėnesiai dar ir mokestis už elektrą, kuris dažnai viršija minėtą sumą. Dar degalai automobiliui, kurį išleidžiame kelionėms nuo taško A iki taško B, kur dar maistas… Taigi pragyventi reikia nemenkos sumelės.

Jei vis dėlto norite gyventi pigiau, galite nuomotis mikroskopinį kambariuką, taip pat glaustis treileryje – toks namas su ratukais, bet žiemą jame šalta. Daugelis uždarbiaujančiųjų statybose be užmokesčio glaudžiasi pas šeimininkus.

Norvegai nesibaido darbininkų iš Lietuvos, patenkinti jų darbų kokybe. Tik bėda, kad vis dar nemažai lietuvių atvyksta į Norvegiją pavagiliauti, paskui nuskamba per visus šalies dienraščius, ir kitiems lietuviams tampa sunkiau gyventi…

Vyrai – ištroškę egzotikos

Norvegijoje susidarė įspūdis, kad vietos gyventojai nebijo gyvenimo sieti su moterimis iš kitų šalių. Mielai tuokiasi su paklusnesnėmis ir egzotiškomis kinėmis, tailandietėmis, afrikietėmis, gražuolėmis ukrainietėmis, rusėmis, lenkaitėmis ir darbščiomis lietuvaitėmis. Nežinia, kuo jiems nepatinka norvegės? Gal dėl to, kad šiek tiek apkūnesnės? O gal dėl to, kad pernelyg emancipuotos ir nepriklausomos? Norvegų vyrai ramūs, šaltoki, lėtoki, o moterys jiems patinka karštesnės, mielos ir stilingos. Daug tiek vedusių, tiek ir laisvų norvegų skelbiasi vietos bei rusų pažinčių svetainėse ir ieško poros. Jie nevengia pažinčių internetu. Ir norvegės moterys elgiasi ne kitaip.

Tiek lietuviai, tiek norvegai – šiauriečiai. Žinia, mus skiria kultūrų ypatumai, tačiau ir ten, ir čia auga pušys ir eglės, dera bruknės, mėlynės ir braškės. O tai rodo, kad jų gamta mums ne tokia ir tolima, kaip egzotiškų kraštų palmės. Norvegai bene labiausiai vertina avieną, bet taip pat mėgsta ir vištieną…