Šeštadienį Kazachstane prasidėjo parlamento rinkimai. Jais siekiama patikrinti, ar gyventojai palaiko autoritariškojo prezidento Nursultano Nazarbayevo (Nursultano Nazarbajevo) siekį demokratizuoti šią didžiulę, naftos turtingą valstybę.
Pirmieji rinkėjai atėjo balsuoti vos išaušus. Su šių rinkimų pagalba opozicija tikisi apriboti prezidento, valdžiusio nuo tų laikų, kai šalis priklausė Tarybų Sąjungai, valdžios monopolį.
Nors šios Vidurio Azijos valstybės, turinčios 15 mln. gyventojų, ekonomika kyla didėjančių vartojimo prekių kainų bei ekonomikos reformų dėka, tačiau laisvi ir demokratiniai rinkimai, kaip juos įsivaizduoja Vakarų stebėtojai, dar tik turi įvykti.
Pareigūnai tikisi, jog padėtis pasikeis priėmus Konstitucijos pataisas, kuriomis šalyje tikimasi sukurti įvairesnį politinį gyvenimą. Šiuo metu Kazachstano parlamento Žemuosiuose rūmuose tėra vienas deputatas, atstovaujantis opozicijai.
„Ši diena svarbi mūsų, kaip nepriklausomos valstybės, vystymuisi, – teigė prezidentas N.Nazarbajevas po balsavimo Astanos centre. – Pirmą kartą Žemųjų rūmų deputatus renkame pagal partinę sistemą”.
„Parlamento nariai turėtų būti renkami teisėtai – tai labai svarbu mūsų valstybės taikai, vienovei ir gerovei”, – sakė Kazachstano prezidentas.
Bet kadangi žiniasklaidoje ir visuose vyriausybės lygmenyse dominuoja N.Nazarbajevo šalininkai, manoma, jog valdančioji partija „Nur Otan” turėtų nesunkiai laimėti daugumą iš 98 vietų parlamente.
Apklausos rodo, jog septynių procentų, kurių reikia patekti į Žemuosius rūmus, ribą turėtų peržengti ir dar dvi opozicinės partijos – nepriklausoma Socialdemokratų partija ir mažiau kritiška „Ak Žol”.
98 iš 107 parlamento narių bus išrinkti pagal proporcinę rinkimų sistemą. Likusiuosius vėliau paskirs Kazachstano liaudies taryba.
Balsavimo apylinkės bus uždarytos 18 val. Lietuvos laiku. Išankstiniai balsavimo rezultatai bus paskelbti po vidurnakčio vietos (21 val. Lietuvos) laiku.
Galutiniai rinkimų rezultatai paaiškės po penkių dienų.