Lietuvoje vis platesnį mastą įgauna 2001 metais pradėta įgyvendinti Vietinių užimtumo iniciatyvų programa – naujų darbo vietų kūrimo projektai įgyvendinami šalies didžiausio nedarbo teritorijose, kuriose nedarbo lygis 1,5 karto viršija vidutinį šalies nedarbo lygį arba dėl grupės darbuotojų atleidimų numatomas toks nedarbas.
Tai netradicinis darbo rinkos instrumentas – nauja gyventojų užimtumo didinimo priemonė, tiesiogiai remianti darbo vietų kūrimą žemiausiu (ūkio subjektų) lygiu, betarpiškai veikiant vietinės bendruomenės socialinę ekonominę raidą.
Švelnina regioninius skirtumus
Programa orientuota į užimtumo ir verslo plėtros skatinimą toliau nuo didžiųjų miestų nutolusiose kaimo vietovėse, kuriose ypač opi nedarbo problema. Ši programa atskleidžia puikias galimybes darbdaviams kurti naujas darbo vietas tose šalies vietovėse, kuriose be valstybės finansinės pagalbos nebūtų kuriamos naujos darbo vietos, projektų teikėjai negalėtų įgyvendinti numatytų tikslų.
Be tiesioginės įtakos užimtumui, vietinių užimtumo iniciatyvų projektai padeda skatinti verslumą tarp gyventojų, vietos socialiniams partneriams, kartu įgyvendinant projektus, įgyti bendradarbiavimo patirties. Šie projektai padeda spręsti socialines ekonomines problemas, sumažinti atskirų teritorijų pažeidžiamumą.
Europos Sąjungos užimtumo strategijoje vietinių užimtumo iniciatyvų projektai vertinami kaip efektyvi užimtumą didinanti ir regioninius nedarbo lygio skirtumus mažinanti priemonė.
Sėkmingai įgyvendinami projektai, reali valstybės parama sukėlė didelį verslininkų susidomėjimą šia programa. Verslininkai, turintys pasiūlymų, kaip plėtoti savo verslą, galintys pateikti visiškai naujus produktus ir paslaugas, įsipareigojantys steigti naujas darbo vietas, turi galimybę dalyvauti VUI projektų atrankoje ir pasinaudoti negrąžinama valstybės finansine parama šioms idėjoms įgyvendinti. Norinčiųjų dalyvauti programoje yra daugiau, nei leidžia finansinės galimybės, todėl nuo 2003 metų jie buvo finansuojami ne tik iš valstybės biudžeto, bet ir iš Užimtumo fondo.
Įgyvendinta 211 projektų
Per ketverius metus įgyvendinta 211 projektų, sukurta du tūkstančiai darbo vietų. Devynios įmonės, sėkmingai įgyvendinusios VUI projektus, pakartotinai pateikė paraiškas veiklos tęstinumui, gavusios finansavimą gerokai išplėtė savo veiklą ir sukūrė papildomų darbo vietų. 70 proc. visų VUI projektų įgyvendinta kaimo vietovėse, įdarbinta daugiau negu tūkstantis jų gyventojų.
Įdarbinant į VUI sukurtas darbo vietas, prioritetas teikiamas darbo rinkoje papildomai remiamiems bedarbiams – asmenims, kuriems nustatytas 30 – 40 procentų darbingumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. – I ir II grupių invalidai), 45 – 55 procentų darbingumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. – III grupės invalidai) arba vidutinis neįgalumas, asmenims nuo 16 iki 25 metų, pirmą kartą pradedantiems darbinę veiklą, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų absolventams, pradedantiems darbinę veiklą pagal specialybę, ilgalaikiams bedarbiams, kurių nedarbo trukmė nuo įsiregistravimo darbo biržoje dienos ilgiau kaip 2 metai, asmenims, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę ne ilgiau kaip 5 metai, nėščioms moterims, motinai arba tėvui bei kitiems asmenims, faktiškai auginantiems vaiką iki aštuonerių metų, asmenims, grįžusiems iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis negu 6 mėnesiai.
Per 4 metus įdarbinti 397 ilgalaikiai bedarbiai, darbą gavo 392 jauni asmenys, 135 bedarbiai pradėjo darbinę veiklą, į darbą priimti 63 absolventai, įdarbinta 259 motinos (tėvai), auginantys vaiką iki 8 metų, 45 asmenys, kuriems iki senatvės pensijos likę ne daugiau kaip 5 metai, 28 invalidai. Iš dviejų tūkstančių įdarbintųjų apie 300 buvo iš šeimų, kuriose 2 nariai ar daugiau registruoti teritorinėse darbo biržose.
Nuo medienos apdirbimo iki stručių inkubatoriaus
Įgyvendinti vietinių užimtumo iniciatyvų projektai apėmė įvairias veiklos sritis – medienos apdirbimo, siuvimo, maisto produktų gamybos, baldų, keraminių gaminių, plastikinių langų gamybos, kaimo turizmo, viešbučių, buitinių, autoserviso bei kitų paslaugų teikimo, įgyvendinti projektai ekologinio pobūdžio, imtasi netradicinių veiklų – stručių inkubatoriaus įrengimo bei stručių auginimo, projektų idėjas įgyvendinti panaudojami vietiniai ištekliai.
2001 m. Jonavos savivaldybėje įgyvendintas projektas „Ožkų fermoje mechanizuoto melžimo įdiegimas”, buvo įkurtas ožkų pieno perdirbimo cechas, gaminama paklausi produkcija. Pieno perdirbimo ceche pasterizuojamas ir fasuojamas ožkų pienas, gaminamas ožkų pieno sūris „Smaguris”. Šiuo metu fermoje auginama 130 ožkų.
Tais pačiais metais įgyvendintas projektas „Nuolat atsinaujinančių energetinių resursų panaudojimas elektros energijos gamyboje, hidroelektrinių ir malūnų veiklos atnaujinimas ant Ventos upės, Ventos regioniniame kraštovaizdžio parke, Akmenės rajone”. Projekto idėja ir įgyvendinimas buvo išskirtas kaip vienas įdomiausių.
Įgyvendinus projektą, valstybės saugomi objektai nebereikalauja lėšų jų apsaugai. Apleistuose malūnuose buvo atlikti restauravimo darbai, sukant turbinas čia išgaunama elektros energija, kuri parduodama valstybei. Šiuo metu vietovė tvarkoma toliau, atstatomas malūnas laikui bėgant taps veikiančia istorine kultūros vertybe.
2002 m. Pasvalio rajone įgyvendinus projektą „Ekologiškų grūdų perdirbimas ekstruduojant ir briketuojant”, buvo atlikta malūno rekonstrukcija, nupirkti grūdų sproginimo įrengimai, rinkoje atsirado naujas sveikas maisto gaminys – pagaminti produktai tinka dietiniam ir diabetikų maitinimui, o ekstruduotų ir sprogintų grūdų gaminimas paskatino ekologiškų grūdų auginimą.
Lietuvoje atsirado daug norinčiųjų auginti stručius, kadangi tai perspektyvi ir pelninga veikla, bet paklausa veislinių stručių įsigijimui kol kas viršija pasiūlą, todėl ne visi norintieji gali pradėti juos auginti.
2003 m. įgyvendintas projektas „Stručių kiaušinių inkubatoriaus įrengimas Vilniaus rajone”. Įrengus šį inkubatorių, norintiems verstis strutininkyste, buvo pasiūlyta gera veislinė medžiaga.
Švenčionių rajone 2004 m. įgyvendintas projektas „Naujų darbo vietų steigimas netradicinėje žemės ūkio veikloje”. Projekto esmė – stručių auginimas. Rajone tai pirmoji tokio pobūdžio įmonė. Buvo suremontuota ir pritaikyta šiam verslui buvusi ferma. Tokių senų tuščių fermų rajone yra ne viena, bet ne kiekvienas verslininkas taip efektyviai ir racionaliai panaudoja senus statinius. Netradicinis, naujas verslas sukėlė aplinkinių susidomėjimą, ateityje jis gali turėti pasekėjų. Turi jis ir pažintinę reikšmę – daugelis lanko stručių fermą, domisi egzotiškų paukščių auginimo ypatumais.
Skirta 7 mln. litų
Šiais metais, siekiant pritraukti daugiau darbdavių dalyvauti konkurse, Lietuvos darbo birža paraiškų atranką skelbė du kartus. Valstybės finansinė parama 2005 m. skirta 77 projektams. Juos įgyvendinus bus įsteigtos 455 naujos darbo vietos, panaudojus 3,5 mln. Lt valstybės biudžeto ir 3,5 mln. Lt Užimtumo fondo lėšų.
Darbo ir socialinių tyrimų instituto atlikti vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo efektyvumo tyrimai parodė, kad valstybės pinigai projektams remti ne tik sugrįžta į biudžetą, bet ir atneša nemažą naudą. Valstybės, savivaldybių ir Socialinio draudimo fondo biudžetai kasmet (trejus metus darbdavys įsipareigojęs išlaikyti įsteigtas darbo vietas) nuo kiekvieno investuoto lito gauna 0,54 Lt papildomų pajamų.
Įgyvendinant VUI projektus, gaunamas teigiamas multiplikacinis efektas: įsteigus darbo vietas, panaudojus valstybės paramos lėšas, skatinamas papildomų darbo vietų steigimas kitose veiklos sferose.
Šių projektų įgyvendinimas pritraukia papildomas investicijas į atitinkamus regionus ir kartu didina juose darbo jėgos paklausą.
Vidutiniškai, įsteigus dešimt darbo vietų, įsisteigia viena papildoma darbo vieta kitose veiklos sferose, nefinansuotose iš įgyvendinamų VUI projektų lėšų.
Nedarbas, ypač ilgalaikis, ne tik makro lygio problema, kurios ekonominės pasekmės – nesukurtos ekonominės gėrybės. Socialinės bei psichologinės nedarbo pasekmės – skurdas, socialinė atskirtis, nepasitikėjimas savimi, prarasta kvalifikacija ir motyvacija dirbti bei depresija – tampa rizikos faktoriumi visuomenei: skatina nusikalstamumo augimą, tampa daugumos socialinių negerovių priežastimi.
Darbo ir socialinių tyrimų instituto tyrimai parodė VUI programos reikšmingumą į įsteigtas darbo vietas įdarbintiems asmenims, kaip individams.
Analizuojant savęs vertinimo, tarpusavio santykių bei socialinio statuso pokyčius, kuriems turėjo įtakos bedarbių įdarbinimas, matyti, jog įvyko esminiai pokyčiai šių asmenų gyvenime: pasikeitė bedarbių socialinis statusas, pagerėjo įsidarbinusiųjų santykiai su draugais, išsiplėtė pažįstamų ratas, įsidarbinusieji pradėjo drąsiau žiūrėti į ateitį ir į savo galimybes darbo rinkoje, padidėjusios įsidarbinusiųjų šeimos pajamos leidžia geriau realizuoti poreikius.
Darbo ir socialinių tyrimų instituto tyrimai leidžia tvirtinti, kad ne tik darbo rinkos, bet ir asmens savęs vertinimo požiūriu šie asmenys sugrįžta į visuomenę kaip visaverčiai nariai.
Nijolė Dilbienė