Į užsienį plūstant vadinamiesiems darbo migrantams, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai įspėja, kad gerai nepasirengus, užsienyje galima ne tik užsidirbti, bet ir prarasti tai, ką turi.
Svetur ne visada geriau
Šiuo metu tik Airija, Švedija bei Jungtinė Karalystė yra atvėrusios darbo rinkas naujoms valstybėms narėms. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretoriaus Rimanto Kairelio, pirmomis Lietuvos narystės ES dienomis visi skubėjo išvažiuoti tarsi manydami, kad jei bus pirmi, gaus geresnį darbą, tačiau neretai nusivylę jie jau sugrįžta į Lietuvą.
To priežastis – ypač sustiprėjusi konkurencija darbo rinkoje. R.Kairelis akcentuoja, kad ypač dažnai nusivilia žmonės, ieškantys darbo užsienyje pagal įgytą kvalifikaciją. „Labai dažnai atsitinka taip, kad žmogui užsienyje siūlomas žemesnės kvalifikacijos arba nelegalus, prastai apmokamas darbas. Kadangi norinčių įsidarbinti žmonių srautai nemaži, darbdavys darbuotojus labiau renkasi, iškelia didesnius reikalavimus. Tai daugelį ir atgraso nuo darbo paieškų svečioje šalyje”, – mano SADM valstybės sekretorius.
Be to, jo įsitikinimu, lietuviai klysta ir būdami tikri, jog užsienyje laisvų darbo vietų yra labai daug – išties situacija užsienyje yra panaši kaip ir Lietuvoje. Darbą per kelias dienas labai sudėtinga rasti. Dažnai užsienyje jo paieškos užtrunka net kelis mėnesius. „Pats blogiausias variantas – kai žmogus už paskutinius pinigus išvažiuoja į užsienį, o, neradęs darbo, net nebeturi už ką grįžti namo. Tad itin svarbu, kad žmonės susirastų darbdavį dar būdami Lietuvoje, sužinotų, kokios konkrečiai yra įdarbinimo bei gyvenimo sąlygos, apmokėjimo tvarka. Taip pat labai svarbu susirasti legalų darbą, antraip žmogus praranda daug garantijų – darbo stažą, kuris skaičiuojamas, kai ateina laikas gauti pensiją, garantijas, pavyzdžiui, ligos atveju”, – tvirtina R.Kairelis. Jo manymu, ateityje būtinai gerės darbo sąlygos ir Lietuvoje, todėl žmogus dar turi gerai pasverti, su kuo jam geriau sieti savo karjerą – ar nutraukti visus ryšius Lietuvoje, ar bandyti viską pradėti nuo nulio užsienyje.
Kaip pasirengti darbui užsienyje
Apsisprendus dirbti užsienyje, reikia išvykimui tinkamai pasirengti. Pasirengimą vertėtų pradėti nuo informacijos rinkimo apie konkrečias darbo galimybes pagal turimą darbo patirtį, kvalifikaciją ir kalbos žinias. EURES vadybininkų teigimu, užsienyje labiausiai laukiamos yra slaugės, medicinos seselės, vadybininkai, administratoriai, virėjai, tačiau visiems reikia kvalifikaciją įrodančių dokumentų ir, žinoma, anglų ar tos šalies kalbos. Svarbu žinoti, kad principas „Išmoksiu kalbos, kai nuvyksiu į šalį”, nėra efektyvus šiomis dienomis, kadangi ES šalių senbuvių darbdaviai gali rinktis iš dar didesnio skaičiaus pretendentų nei anksčiau. O, pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretoriaus R.Kairelio, be gerų užsienio kalbos žinių svečioje šalyje sunku būtų įsidarbinti net valytoja.
Lietuvos darbo birža kviečia visus, norinčius išvykti dirbti į užsienį, atvykti į EURES (Europos užimtumo tarnybų) biurus ar į teritorines darbo biržas ir susipažinti su darbo užsienyje galimybėmis bei reikalavimais darbuotojams. Į Europos užimtumo tarnybų (EURES) tinklą Lietuvos darbo birža įsijungė 2004 m. gegužės 1 d. Jis vienija visas ES šalis, taip pat Šveicarijos, Norvegijos ir Islandijos valstybines užimtumo tarnybas. EURES paslaugos yra skirtos žmonėms, kurie ieško darbo ar domisi studijų galimybėmis kitose ES šalyse bei darbdaviams, norintiems samdyti darbuotojus iš užsienio.
Lietuvoje veikia 8 EURES biurai: Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus, Utenos, Tauragės, Klaipėdos darbo biržose, o kiekvienoje teritorinėje darbo biržoje dirba EURES patarėjo padėjėjai, kurie konsultuoja asmenis laisvo asmenų judėjimo klausimais. Kiekvienas, besidomintis darbo vietomis visose ES šalyse turi puikią nemokamą galimybę pasinaudoti EURES duomenų baze, įvesti savo gyvenimo aprašymą (CV), sužinoti apie laisvas darbo vietas, mokymosi galimybes, gyvenimo ir darbo sąlygas ES valstybėse naudojantis EURES interneto portalu: http://www.europa.eu.int/eures. Šiuo metu jame informacija pateikiama 20 ES kalbų, tarp jų ir lietuvių. Tačiau vykdyti darbo paiešką bei pateikti gyvenimo aprašymus kol kas galima tik anglų, vokiečių arba prancūzų kalbomis.
Lietuvos darbo biržos specialistų manymu, net radus tinkamą darbą internete ar per skelbimus, neverta aklai pasitikėti skelbiamais pasiūlymais. Dar būnant Lietuvoje reikėtų paieškoti kito panašaus darbo pasiūlymo kaip alternatyvos, palyginti pasiūlymų darbo ir apmokėjimo sąlygas, kad nebūtų didelių neatitikimų ar apgaulės.
„Labai svarbu nepamiršti, kad kiekviena diena, praleista svečioje šalyje, brangiai kainuoja, nes būtiniausioms išlaidoms, o ypač būsto nuomai, reikės išleisti žymiai daugiau pinigų, nei gyvenant Lietuvoje. Taigi reikia ne tik santaupų, bet geriausia, jog prieš vykdamas į svetimą šalį žmogus jau žinotų konkrečią datą, nuo kada jis galės dirbti pas darbdavį, kurį susirado dar būdamas Lietuvoje. Tikiuosi, kad Lietuvos žmonės atsižvelgs į šiuos patarimus ir jiems neteks grįžti namo už paskutinius, gal net pasiskolintus, pinigus, kaip nutiko jau ne vienam naivesniam Lietuvos piliečiui”, – sako Vidas Šlekaitis. Taip pat svarbu nepamiršti, kad, sugrįžus iš užsienio, Mokesčių inspekcijai teks grąžinti skirtumą, susidariusį tarp įmokų užsienyje ir Lietuvoje.
Kiekvienas turi žinoti, kad Lietuvos Respublikos piliečiams ir nuolat gyvenantiems Lietuvoje asmenims įsidarbinant užsienyje tarpininkauja Lietuvos darbo birža. Kitos įmonės, įstaigos ir organizacijos gali tarpininkauti dėl piliečių įdarbinimo užsienyje tik turėdamos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotas licencijas.
2004 metų birželio pradžioje šalyje veikė 47 įmonės, turinčios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotas licencijas tarpininkauti dėl piliečių įdarbinimo užsienyje bei 28 įmonės, turinčios licencijas užsiimti jūrininkų įdarbinimo Lietuvos ir užsienio laivuose tarpininkavimo veikla.
Gerda Inčiūraitė