Herpesas – liga, kuri mėgsta kartotis

Herpeso virusas įvairaus amžiaus žmones ypač atakuoja vasarą. I tipo virusas pažeidžia veido odą, lūpas ar burnos gleivinę, o II – genitalijų sritį. Gydoma liga visiškai nesunaikinama, virusas toliau gyvena nervų ląstelėse ir laukia progos vėl pasireikšti.

„Kiekvieną vasaros dieną sulaukiame po keletą pacientų, kurie sako, kad juos išbėrė, nuvažiavus prie jūros ir pasikaitinus saulėje“, – sakė gydytoja dermatovenerologė Aldona Kajutytė.

Virusų nuolat pilna ore ir jie renkasi žmones, turinčius silpnesnę imuninę sistemą, dažnai sergančius įvairiomis infekcinėmis ligomis.

„Ilgiau pabuvus saulėje dėl jos spindulių poveikio įvyksta laikinų organizmo pakitimų, ir jis nebesusidoroja su puolančiu virusu. Tarkime, jei atliktume kraujo tyrimus prieš kaitinantis saulėje, jie būtų kur kas geresni nei jau pasikaitinus.

Kai karšta, ieškome vėsumos, ir mums malonu pasinerti į šaltą vandenį, tačiau organizmas į staigų temperatūrų skirtumą reaguos kaip į stresą. O po kelių dienų gali atsirasti bėrimų“, – sakė gydytoja.

Išbertas ir pavojingas

Žmogus, kurio veidas nusėtas šlapiuojančiomis pūslelėmis, kurios peršti, trūkinėja, šlapiuoja, arba ant lūpų turi šašelį, serga ir gali užkrėsti kitus. Todėl mamos turėtų žinoti, kad atsiradus matomiems herpeso požymiams, nevalia bučiuoti vaikų, kol odos erozija visiškai išnyks. Sergantis žmogus turi gerti tik iš savo puodelio ir naudotis atskiru rankšluosčiu.

Genitalijų srityje išplitusiu virusu užsikrečiama intymių santykių metu, labai retai – naudojant bendrus higienos reikmenis. Tarp abiejų tipų virusų didelio skirtumo nėra, ir jie gali susikeisti vietomis, tad sergant herpesu lytiniai santykiai yra tabu. Šie virusai nėra visiškai išgydomi ir, išnykus klinikiniams požymiams, užkratas toliau gyvena nervų ląstelėse. Herpesas vėl gali pasireikšti „visu gražumu“, jei nusilps mūsų nervų sistema, patirsime stresų ar pervargsime.

Herpeso „saviraiška“

Liga pasireiškia dilgčiojimu, ir labai greit iškyla niežtinčios pūslelės, kurioms trūkus išteka skystis. Kuo dažniau kasysime pažeistą vietą, tuo didesniame odos plote išplatinsime ant pirštų likusį virusą.

Ypač pavojinga liesti akis, nes ten patekęs herpeso virusas gali sukelti rimtų komplikacijų. Todėl plikomis rankomis išvis nelieskime pūslelių ir šašų.

Gydymas efektyviausias pačią pirmą dieną, tik pajutus niežėjimą. Žmonės, kuriems herpeso požymiai kartojasi, nuolat rankinėje nešiojasi antivirusinio kremo tūbelę ar tabletę. Iškart patepus niežtinčią vietą, bėrimas neiškeroja iki skausmo ir šlapiavimo, sergama trumpiau. Viruso pažeistą vietą, visada puola ir kitos infekcijos. Į žaizdelę patekę stafilokokai ar streptokokai dar labiau komplikuoja jau rimstančią pūslelinę. Tuomet, jei žmogus gydosi pats, sau tik pakenkia. Ir prireikia ne tik priešvirusinių, bet ir kitokių vaistų.

Kaip dažnai liga linkusi kartotis, priklauso nuo žmogaus atsparumo: kai kuriems tai būna vienkartinis ligos pasireiškimas, tačiau daugeliui žmonių ji kartojasi dažnai, netgi kas mėnesį. Po to paprastai retėja, ligos požymiai silpnėja, mažėja skausmas, niežėjimas, ir būna, kad liga nepasireiškia daug metų.

Juostinė pūslelinė

Herpesas – infekcinė liga, tad gali pakilti temperatūra, padidėti artimiausi pažeistai vietai limfmazgiai, žmogus gali jausti itin nemalonius pojūčius, skausmą, silpnumą. Sergant II tipo herpesu, limfmazgiai padidėja kirkšnyse, ir tuomet išsigandę ligoniai dažniausiai kreipiasi į gydytoją. Ši pataria esant bet kokiems bėrimams genitalijų srityje ateiti pasitikrinti. Nes tai gali būti ne tik pūslelinė.

Juostinė pūslelinė – irgi herpeso viruso atmaina (ligos tipų yra labai daug). Ši liga dažniausiai kamuoja vyresnio amžiaus žmones, nors tenka gydyti ir vaikus. Šis virusas „mėgsta“ nervų audinį, tad pažeidžia ne tik odą. Užsikrėtus oro lašiniu būdu, vieną kūno pusę, palei pažeistus nervus, nusėja juostos pavidalo papulės ir pūslelės, kuriuose yra skaidraus skysčio. Jei pakenkiamas veido nervas, bėrimą lydi didelis skausmas, veidas patinsta. Kartais bėrimai būna kraujingi, nekroziniai ir gangreniniai. Kol serga šia liga, žmonės būna nedarbingi.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.