Lenkiją valdantys broliai Kaczynskiai (Kačynskiai), užsispyrę, griežtų nacionalistinių pažiūrų ir neretai paranojiškai nusiteikę dvyniai, pasėję chaosą ne tik savo partijoje, bet ir Europoje, dabar nusprendė surizikuoti ir skelbti pirmalaikius rinkimus, nors viešosios nuomonės apklausos rodo, kad jų partija prarado turėtas pozicijas.
Ministras pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis), kurio trapi koalicija ne vieną savaitę yra ištikta politinės krizės, savaitgalį paskelbė, kad pirmalaikiai rinkimai veikiausiai bus surengti spalio 21 dieną, o pirmadienį išformavo koaliciją, atleidęs iš vyriausybės dviejų mažesniųjų valdančiosios koalicijos partnerių ministrus.
„Permainos reiškia, kad koalicijos nebėra”, – sakė J.Kaczynskis prezidentūroje, kai buvo paskirti nauji kabineto nariai, vyriausybėje pakeisiantys kraštutinių dešiniųjų Lenkijos šeimų lygos ir kairiosios pakraipos populistinės partijos „Savigyna”, kurios pagrindinį elektoratą sudaro kaimo vietovių gyventojai, ministrus.
Tarp atleistų ministrų yra ir vicepremjeras Romanas Giertychas (Romanas Gertychas), Lenkijos šeimų lygos lyderis. Taip pat atleisti ministrai, kuravę statybų, darbo ir žuvininkystės reikalus.
Vyriausybės vadovo ir jo brolio dvynio, prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) partija „Įstatymas ir teisingumas” prieš rinkimų kampanijos pradžią yra nepavydėtinoje padėtyje.
Naujausia viešosios nuomonės apklausa, kurią atliko institutas TNS OBOP, rodo, kad per pirmalaikius rinkimus opozicinė liberalios pakraipos Pilietinė platforma turėtų surinkti 33 proc. balsų, o „Įstatymas ir teisingumas” – 22 procentus.
Dėl prezidento ir premjero Kaczynskių puritoniško požiūrio į korupciją ir komunizmą pašlijo jų santykiai su daugeliu kolegų Europoje, taip pat su kai kuriais buvusiais dešiniojo sparno sąjungininkais Lenkijoje.
„Jie nežino, kaip parodyti, kad jie supranta, kaip vadovauti”, – sakė Visuomenės reikalų instituto direktorė Lena Kolarska-Bobinska.
„Vyriausybė suskilo ir prasidėjo chaosas, taip pat ir jų pačių partijoje”, – pridūrė ji.
Broliai Kaczynskiai vadovauja ultrakonservatyviai katalikiškai partijai „Įstatymas ir teisingumas”, kurią jie įkūrė 2001-aisiais.
Iš vyriausybės jie pasistengė išstumti visus bent kiek didesnę politinę įtaką turinčius asmenis, kuriuos pakeitė savo aplinkos žmonėmis.
Paskutine Kaczynskių „auka” tapo Januszas Kaczmarekas (Janušas Kačmarekas), kuris iki praėjusio trečiadienio ėjo vidaus reikalų ministro pareigas. Per atostogas Italijoje jis buvo informuotas, kad jo paslaugų nebereikia. Policija taip pat surengė kratą jo namuose.
Premjeras J.Kaczynskis žurnalistams pareiškė, kad J.Kaczmarekas priklauso grupei asmenų, kurie įtariami prisidėję prie informacijos nutekinimo, galėjusio pakenkti korupcijos tyrimui.
J.Kaczmarekas, anksčiau buvęs vienu artimiausių brolių Kaczynskių bendražygių, po savo atleidimo pareiškė: „Mes gyvename totalitarinėje valstybėje”.
Tačiau įtarumas yra neatsiejama J.Kaczynskio, kuris laikomas strategu, turinčiu didesnę įtaką nei jo brolis, charakterio savybė.
Neseniai jis pripažino, jog neturi sąskaitos banke, nes bijo, kad piktavaliai žmonės pamatys, kiek lėšų jis turi ir apkaltins gaunant vadinamuosius dėkingumo mokesčius.
Bet kokiomis priemonėmis siekdami savo pagrindinio tikslo – vos prieš 18 metų diktatoriško valdymo atsikračiusios Lenkijos dekomunizacijos, broliai Kaczynskiai ignoravo svarbesnes problemas.
Prieš Lenkijos įstojimą į Europos Sąjungą sparčiai vykdytos reformos gerokai sulėtėjo.
Dėl pastaraisiais mėnesiais gydytojų ir slaugių, nepatenkintų itin mažais atlyginimais, rengiamų masinių protesto akcijų šalies sveikatos apsaugos sistema atsidūrė prie žlugimo slenksčio. Vyriausybė atsisakė padidinti jų algas.
Privatizacijos programa iš esmės buvo sustabdyta, ir stebėtojai būgštauja, kad dėl per mažo ekonomikos reformų tempo ateityje sulėtės šalies ūkio augimas.
Stipri ekonomika ir daugiau nei 6 proc. ūkio augimas bei staigus nedarbo lygio sumažėjimas gali pasitarnauti Kaczynskiams, tačiau atrodo, kad lenkai nelinkę už šiuos pasiekimus dėkoti vyriausybei.
„Žmonės jų gyvenimo gerėjimą labiau linkę aiškinti savo sunkiu darbu ar į šalį plūstelėjusia milžiniška ES finansine parama”, – sakė L.Kolarska-Bobinska.
Broliai paliko savo ryškų pėdsaką ir ES politinėje arenoje, tačiau galbūt ne tokį, kokio norėjo kai kurie jų partneriai Europoje.
Jie blokavo bet kokias ES ir Rusijos derybas ekonomikos klausimais.
Nors J.Kaczynskis nusiuntė brolį atstovauti Lenkijai birželį Vokietijoje vykusiame ES viršūnių susitikime, jis nepaliko jam laisvės manevruoti. Galiausiai ES pareigūnai buvo priversti vesti su juo derybas telefonu.
Lenkijos narystė ES nesutrukdė broliams Kaczynskiams rengti žodines atakas prieš savo kaimynus ir vieną ES steigėjų Vokietiją.
Po įtempto ES susitikimo, per kurį Vokietija ir Lenkija įnirtingai ginčijosi dėl balsavimo galių, J.Kaczynskis palygino dabartinę Vokietiją su ta Vokietija, kokia buvo prieš Adolfo Hitlerio atėjimą į valdžią.
Premjeras netgi pareiškė, kad Lenkija nusipelnė didesnių balsavimo galių, nes jei naciai nebūtų okupavę šalies, jos gyventojų dabar būtų kur kas daugiau nei 38 milijonai ir, suprantama, ji turėtų kur kas didesnę įtaką.