Rytų Vokietijos archyvuose aptiktas dokumentas su įsakymu šaudyti į sienos pažeidėjus

Siaubą kėlusios Rytų Vokietijos slaptosios policijos archyvuose aptiktas dokumentas įrodo, kad komunistinis režimas buvo davęs pasieniečiams įsakymą šaudyti į sienos pažeidėjus, sekmadienį pranešė pareigūnai.

Septynių puslapių dokumentas, datuotas 1973 spalio 1 diena, rodo, kad Valstybės saugumo ministerija, žinoma kaip „Stasi” („Štazi”), buvo nurodžiusi pasieniečiams, kad jie privalo „sustabdyti arba likviduoti” būsimus disidentus.

„Nedelskite panaudoti savo šaunamąjį ginklą, net jei sienos pažeidėjų grupėje yra moterų ir vaikų, o tokią taktiką dažnai naudoja išdavikai”, – teigiama dokumente.

Rytų Vokietijos režimas ilgą laiką tvirtino, kad žudymai pasienyje, kurį sudarė betono blokai, virš kurių buvo nutiesta spygliuota viela ir kurį saugojo gerai ginkluoti pasieniečiai, buvo „paskutinė išeitis”, kuri būdavo pasitelkiama tik panaudojus visus kitus metodus, tokius kaip įspėjamieji šūviai.

Tačiau vyriausybinės įstaigos, dabar tvarkančios tūkstančius „Stasi” bylų, direktorė sakė, jog minėtas dokumentas yra nenuginčijamas įrodymas, kad komunistinis režimas siekė, jog būtų likviduojami visi asmenys, bandantys pabėgti į Vakarus.

„Dokumentas nepaprastai svarbus, nes tuometiniai politiniai lyderiai toliau neigia, kad buvo duotas įsakymas šaudyti”, – laikraščio „Frankfurter Allgemeine” sekmadienio numeriui sakė Marianne Birthler (Marianė Birtler).

Pasak jos, aptiktas dokumentas įrodo, kad šaliai rengiantis pirmadienį minėti 46-ąsias Berlyno sienos iškilimo metines, dar esama tam tikrų tamsiosios Vokietijos istorijos aspektų, kurie neišaiškinti iki šiol.

„Stasi” archyvų atstovas spaudai patvirtino pirmadienį laikraščio „Die Welt” paskelbtą informaciją, kad minėta dokumento ištrauka buvo įtraukta į 1997 metais istorikų parengtą knygą apie Rytų Vokietiją, tačiau sakė, kad ji taip ir nepasiekė didesnės auditorijos.

Paskutinis Rytų Vokietijos komunistinio režimo lyderis Egonas Krenzas (Egonas Krencas) interviu, kuris paskelbtas pirmadienį, neigė, kad buvo duotas toks įsakymas šaudyti.

„Nieko nežinau apie tai iš bylų, bet žinau tai iš savo patirties. Toks nurodymas būtų pažeidęs Rytų Vokietijos įstatymus”, – sakė jis interviu laikraščiui „Bild”.

E.Krenzui teko kalėti už savo vaidmenį žudynėse prie Berlyno sienos.

„Stasi” aukų memorialo Berlyne direktorius Hubertus Knabe (Hubertus Knabė) paragino prokurorus pradėti kriminalinį tyrimą prieš pareigūną, davusį atitinkamą nurodymą.

„Aptiktas nurodymas yra licencija žudyti”, – sakė jis laikraščiui „Welt am Sonntag”.

H.Knabe sakė, kad po Vokietijos suvienijimo 1990-aisiais beveik visi buvę „Stasi” darbuotojai, kurių iš viso buvo 91 tūkst., „praktiškai liko nenubausti”.

Žlugus Rytų Vokietijos vyriausybei, prieš teismą stojo keli pasieniečiai, tačiau daugumai jų buvo skirtos tik lygtinės bausmės.

Minėtame dokumente, kuris buvo aptiktas praėjusią savaitę rengiant prašymą dėl mokslinių tyrimų stipendijos, kalbama apie specialiai apmokytus „Stasi” komandosus, kurie nuo 1968 metų po virtinės įžūlių pabėgimų į Vakarus kartu su pasieniečiais ėmė saugoti sieną.

Garsi „Stasi” aukų organizacija penktadienį pranešė, kad mažiausiai 1 245 žmonės žuvo mėgindami pabėgti iš Rytų Vokietijos. Šis skaičius yra gerokai didesnis nei oficialiai pateikiami duomenys.

Pasak organizacijos, daugiau nei pusė šių žmonių žuvo po 1961 metų rugpjūčio 13 dienos, kai buvo pradėta Berlyno sienos statyba. Ši siena turėjo sustabdyti masinį gyventojų bėgimą iš komunistinės valstybės į Vakarus.

Dėl šios sienos Rytų Vokietijos gyventojai iki 1989 metų, kai ji buvo džiaugsmingai nuversta, iš esmės buvo įkalinti savo valstybėje.

Visos sienos ilgis buvo 155 km, iš kurių 43 km dalijo miestą į dvi dalis, o likusieji 112 km izoliavo Vakarų Berlyną nuo Rytų Vokietijos.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Pasaulyje su žyma , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.