Pusvalandžiui į Gdanską eksperimentine linija

Atsiranda tokių žmonių, pavyzdžiui, žurnalistų, kurie plaukia laivu beveik 9 valandas tam, kad pusvalandį pastovėtų Lenkijos Gdansko uoste ir grįžtų atgal į Klaipėdą kupini įspūdžių.

Šių metų vasario pradžioje Danijos kompanija DFDS, valdanti per 90 proc. AB „LISCO Baltic Service” (LBS) akcijų, atidarė eksperimentinę liniją Klaipėda – Gdanskas. Ją aptarnauja LBS keltas „Kaunas”. Žinoma, įdomu savo akimis pamatyti, kas ir kaip, kitaip sakant, pačiam pačiupinėti liniją.

Reikia manyti, kad danai tokį žingsnį žengė norėdami ištirti keleivių ir krovinių rinką, be to, Lietuva dar niekada neturėjo keltų linijos su Lenkija. Kadangi ji eksperimentinė, per daug viešai nereklamuojama. Ko gero, teisingiau būtų sakyti, jog keltas „Kaunas”, plaukiantis linija Klaipėda – Karlshamnas (Švedija) tris kartus per savaitę, sekmadieniais užsuka ir į Gdanską.

Greičiausiai DFDS vadybininkai šiuo metu tiesiogiai dirba su krovinių vežėjais, nes „Kaunas” yra krovininis ir keleivinis keltas, tad turėti kuo daugiau krovinių kompanijai yra svarbiau.

Galimas daiktas, ši linija būtų naudinga Lenkijos, Vakarų Lietuvos ir Vakarų Latvijos vežėjams. Gal ir pigiau jiems krovinius gabenti sausuma, tačiau kai kurie vežėjai jau įvertina ir tai, kad krovinius plukdyti keltu yra saugiau. Beje, nereikėtų pamiršti ES direktyvos ir pastangų, sunkųjį autotransportą patraukti iš sausumos kelių ir nukreipti jį į laivus bei geležinkelius.

Uoste kraunama anglis

Po įstojimo į Europos Sąjungą Rytų Lietuvos vežėjų pozicijos geresnės nei Vakarų, kur vyksta nuožmi konkurencinė kova. Šios dalies vežėjai bijo lenkų, kurie pastaruoju metu labai aktyviai veržiasi į rinką, ir rusų konkurencijos. Beje, rusams, norintiems gabenti krovinius per Lietuvą, reikia dviejų vizų, nes Šengeno viza Lietuvoje negalioja. Tiesa, Rusijos vežėjams yra paprasčiau važiuoti per Latviją, nes tereikia kirsti tik vieną sieną.

Beje, Lenkija, tos pačios ES narė, leidžia važiuoti ir su Šengeno viza. Vežėjams nesuprantama, kodėl, sakykime, Lietuva, Latvija, Estija negali susitarti ir leisti per savo teritoriją gabenti krovinius vežėjams, turintiems Šengeno vizą.

Plaukiant keltu „Kaunas”, galinčiu gabenti apie 250 keleivių, laikas neprailgsta – jame yra net trys barai ir sauna. Didžiulio beveik 200 metrų ilgio kelto įgula – 36 žmonės. Tarp jų ir laivo gydytojas, kad keleiviai saugiau jaustųsi. Įgulos poilsiui yra įrengta ir sporto salė, ir baseinas, nors kažin ar jos nariai turi daug laiko tuo naudotis.

Ką jau ką, o keleivius aptarnauti LBS žmonės tikrai sugeba. Nemanau, kad buvo duota komanda maloniai elgtis su žurnalistais. Tiesiog akivaizdūs įgulos narių įgūdžiai išsiblaškiusiam keleiviui viską aiškinti, užtat jis pasijunta kaip laukiamas svečias. Nors įgulai darbo tikrai netrūksta: tik pavalgo vakarienę vieni keleiviai ir išlipa, jau pareina kiti, norintys naktipiečių – tik spėk suktis. Gal todėl linijoje Ryga (Latvija) – Liubekas (Vokietija), kuria plaukia LBS keltas „Vilnius”, DFDS patikėjo LBS, turinčiai didelę patirtį šioje srityje, keleivių aptarnavimą.

Gdansko uosto piliavietė kur kas geriau matoma nei Klaipėdos

Kelto bilietas salėje, kur tik sėdimos vietos, iki Gdansko, t. y. į vieną pusę, 1 žmogui kainuoja 70 Lt, su lengvuoju automobiliu – 140 Lt, o penkiems asmenims su automobiliu – 260 Lt.

Kol kas Lietuvos keltu plaukia daugiausia lenkų keleivių. „Kaunas” iš Klaipėdos išplaukia sekmadieniais, apie 12 val., apie 21 val. būna Gdanske ir yra švartuojamas keleivių terminale. Ten jis pastovi apie porą valandų ir vyksta atgal į Klaipėdą, kurioje būna 10 val. Iš Gdansko lenkams gana patogu plaukti į Klaipėdą. Vakare įlipa į laivą, naktį išsimiega, papusryčiauja ir patenkinti keliauja toliau.

Įdomi atrakcija keleiviams plaukiant keltu tiek Gdansko įlanka, tiek Vyslos atšaka Martva šviesiu paros metu nuo denio dairytis į atsiveriančius puikius Gdansko uosto vaizdus. Mat „Kaunas”, neturintis laivagalyje trijų pavairavimo mechanizmų kaip JAV kruizų laineris „Constellation”, gana ilgai plaukia vadinamuoju kanalu, kad galėtų apsisukti ir grįžti į jam skirtą terminalą.

Beje, Gdanskas garsėja vadinamaisiais girtais katamaranų savaitgalio reisais į Baltijską. Tiesa, lenkams pamatyti šio miesto taip ir netenka, jie išlipa tik tam, kad būtų patikrinti jų pasai, ir sugrąžinami atgal. Užtat laive yra „duty free” parduotuvė, nes Rusijai ES direktyvos negalioja. Tokia kelionė trunka apie 10 valandų ir kainuoja 10 zlotų, arba 70 rublių, į abi puses.

„Kaunas” praėjusį sekmadienį Gdansko uoste prisišvartavo 21.45 val. Kolegos net nenorėjo lipti iš laivo, nes suspėti jame ką nors pamatyti nebebuvo įmanoma. Vis dėlto nuspręsta įsitikinti, kaip lenkai sutinka keleivius.

Beje, Gdansko keleivių terminalas yra visai puikus, turima ir vadinamoji rankovė, kad keleiviai tiesiai iš laivo patektų į pastatą. Tačiau mūsų „Kaunui” ji nepritaikyta. Jo keleiviai, norėdami pakliūti į „rankovę”, turi eiti per lauką ir užlipti geležiniais laiptais.

Nors mes į miestą ėjome tik pusvalandžiui, vis dėlto dar beveik pusvalandį praleidome terminale, kol buvo patikrinti mūsų pasai. Lietuvaičiai bambėjo, kad lenkai nesvetingi, kad padvelkė sovietmečiu. Juokingiausia, kad pirmadienio rytą Klaipėdoje lenkų keleiviai pasų kontrolės Tarptautinėje jūrų perkėloje metu taip pat burbuliavo, kad lietuviai priekabūs, kad nėra jokios ES, tik jos vaizdas. Ką padarysi, teks pakentėti, kol Lietuva bus priimta į Šengeno erdvę.

Vidmantas Mažiokas