Šeimyninės išvykos niuansai

Ką reikia vežtis su savimi, važiuojant žvejoti? Žinoma, meškeres. Tas, kurios tiktų pasirinktos žuvies gaudymui.

Gerai būtų turėti ir masalų. Irgi orientuotų į tą žuvų rūšį, kurią ruošiatės gaudyti. Jeigu nežinote, kur važiuojate, ir nežinote, kokią žuvį gaudysite, – vežkitės viską. Jeigu vežatės žmoną ar meilužę – teks visgi orientuotis į konkrečią žuvų rūšį, kitaip į normalų automobilį viskas netilps. Paprastai žmonai ar meilužei su visais priedais vietos automobilyje reikia daug daugiau nei meškerėms ir masalams. Todėl geriau rinktis vieną iš dviejų. Jeigu norite vežtis rimtą kiekį skystimo, tada protingiau neimti nei žmonos, nei meškerių. Pirmu atveju neišsibalansuos šeimyninė darna, antru – liks sveikų meškerių kitai žvejybai.

Įžanga

Dauguma save gerbiančių Lietuvos piliečių, iš labiau nutolusių į rytus, pietus ir šiaurę šalies regionų, vasarą jaučia nenužudomą poreikį bent savaitę pasitrinti prie jūros. Nemaža dalis piliečių, gyvenančių šalia jūros, jaučia poreikį tuo metu dingti toliau nuo masinės šventės vieta tapusio vakarinio Lietuvos krašto. Penktadienio vakarais automagistralėje pastebimas padidėjęs transporto srautas abiem kryptimis – intensyvus į vakarus ir kiek „skystesnis“ į rytus. Tai vadinama savaitgalio pradžia. Sekmadienio vakarą viskas atvirkščiai – rytiniai gyventojai vienas kitą lenkdami skuba į namus norėdami kuo greičiau įveikti tuos savo 200-300 kilometrų, į vakarus neskubėdami grįžta čiabuviai, paprastai įveikdami 50-100 km atstumą. Važiuojame žvejoti savaitgaliui. Su šeima ar be – ne taip svarbu. Svarbu nieko tokio nepamiršti, be ko negalėsite tinkamai pailsėti prie balos ar upės. Tokias smulkmenas kaip meškerės praleiskim, savaime suprantama. Kuo daugiau – tuo geriau, nebent aiškiai žinote, kur ir ką gaudysite. Masalai irgi savo ruožtu pagal situaciją. Jeigu ruošiatės tik spiningauti – viskas aišku. Krūva geležies, kelios dėžės gumos ir pora saujų malkų su liežuvėliais ir trišakiais. Visą likusį automobilio plotą galima atiduoti šeimos poreikiams – palapinėms, maistui, drabužiams, kosmetikai, žaislams ir t.t. Paprastai taip nebūna. Žvejai – atsargi publika, ir dauguma įsimes ir atsarginį variantą – dugninę, plūdinę. Tada poreikis vietai automobilio bagažinėje labai išauga. Be to, atsiranda tam tikri klausimai dėl masalų. Masalų rūšių reikia nemažai, juos reikia tinkamai išlaikyti, kad nesurūgtų, nepadvėstų. Tam yra šaldytuvai? Taip, bet ten žmona dės maistą ir gėrimus, ir kažin ar sutiks, kad šalia gulėtų dėžutės su besiraitančiais ir rėpliojančiais šlykštukais, kurie bet kada gali pabėgti ir pradėti tikrinti jūsų šeimos maisto atsargas. Išeitis yra. Net dvi. Galima neimti žmonos. Tai paprasčiausias ir pigiausias variantas, bet ne visada teisingas „politiškai“. Kitas variantas – imti pusfabrikačius, iš kurių masalus pasiruošite tiesiog žvejybos vietoje. Tam reikia nedaug. Puodas, grilis arba turistinė dujinė viryklė ir, jeigu įmanoma, – keptuvė. Dauguma taikiųjų žuvų rugpjūčio mėnesį puikiausiai kimba ant augalinių masalų, kuriuos pasiruošite iš vakaro prieš žvejybą.

Tešlos

Tešlos receptų yra įvairiausių, tačiau norint jos prisiruošti daugiau, reikia sąlygų ir įvairių produktų, kurių tikrai nesitampysite prie balos. Štai vienas iš paprastesnių variantų be didelių investicijų karosams ir lynams. Juodą duoną suminkyti su šviežiai virta bulve, pridedant kelis lašus aliejaus. Jeigu į mišinį pridėsite šiek tiek vatos, šitas reikalas daug geriau laikysis ant kabliuko. Kitas, kiek sudėtingesnis variantas: duoną ar batoną sumaišyti su kepintais ir sumaltais kanapių grūdais. Grūdų galima nusipirkti bet kurioje žūklės parduotuvėje. Kad tešla būtų vienalytė, reikia pridėti truputį skystokos tešlos.

Grūdai

Su kruopomis, kviečiais, žirniais viskas aišku – į termosą pilate grūdus, užplikote verdančiu vandeniu. Kitą rytą grūdai bus išsišutinę ir tinkami mauti ant kabliuko. Užplikant galima įpilti kokio aromatizatoriaus, grūdai prisitrauks kvapo. Beveik visoms karpinėms žuvims tinka česnako kvapas. Labai tinkamas vanilės kvapas. Valandą prieš žvejybą grūdus verta sumaišyti su pašaru, kuriuo ruošiatės šerti. Grūdai apdžius ir aplips pašaro dalelėmis, kurios vandenyje atsiskirs nuo masalo, papildomai viliodamos žuvis.

Blynai

Kai kurios žuvys labai mėgsta blyną. Gamtoje blyną išsikepti sudėtingiau, bet įmanoma. Blyno sudėtis paprasta – miltai, kiaušinio baltymas ir vanduo. Vanduo tiktų tas, kuriuo buvote užplikę grūdus. Tai duos blynui teisingą kvapą. Blynas nelabai mėgsta laikytis ant kabliuko, ypač užmetant toliau. Maža gudrybė: ant keptuvės užpilamas plonas sluoksnis tešlos, po to dedamas plonas sluoksnelis vatos ir užpilamas antras sluoksnis tešlos. Iškepusį blyną supjaustome norimo dydžio gabaliukais ir veriame ant kabliuko taip, kad užkabintume vatą. Blynas laikysis patikimai. Aromatiniai priedai – skonio ir fantazijos reikalas.

Makaronai

Labai populiarus masalas visur ir visoms taikioms žuvims. Paprastai masalui naudojami makaronai „žvaigždutės“. Suberiame makaronus į verdantį vandenį. Virti reikia 1-2 min. maišant. Po to iš karto verčiame į įkaitusią keptuvę su nemažai aliejaus, kepame 30-40 sekundžių. Kai tik makaronų kraštai ima balti, verčiame į kokį indą, kuriame gali būti įdėta aromatizuojančio priedo, pavyzdžiui, česnako. Karšti makaronai labai greit prisigeria kvapo.

Išvados

Taigi apibendrinant į gamtą vežtis reikia ne taip jau ir daug. Puodą, keptuvę, aliejų, kiaušinius, miltus ir t.t. Dauguma produktų nesikerta su žmonos interesais. Nei kiaušiniai, nei kruopos nešliaužioja po krepšį, yra įprasti moteriškai akiai ir pritaikomi ūkyje. Kiaušinių rekomenduoju pasiimti daugiau. Nėra nieko skanesnio, kaip lauke, ant lėtos ugnies, ant lašinukų iškepta kiaušinienė. Patikėkit, baigiu paspringti seilėmis…

Ešerys padaže

Reikės: 2 valgomųjų šaukštų sviesto, 2 smulkintų svogūnų, 4 ešerių filė, druskos, maltų pipirų, 200 g sauso balto vyno, 300 g grietinėlės, 1 kiaušinio trynio, 1 petražolės. Žuvies sultinys: žuvies išpjovos ir kaulai, 1 nedidelė susmulkinta morka, 1 smulkintas svogūnas, 3 petražolių kuokšteliai, 1 lauro lapas, 5 grūdai baltų pipirų, 500-600 g vandens. Patiekti su virtomis bulvėmis arba ryžiais.

Išverdame sultinį. Į indą su vandeniu sudedame kaulus, žuvies išpjovas, morką, svogūną, petražoles, lauro lapą, baltų pipirų grūdus. Verdame apie 30 min., vėliau nukošiame. Ištirpiname sviestą, sudedame svogūną, žuvį, druską, pipirus, užpilame sultiniu, vynu ir verdame apie 5 minutes. Žuvį ištraukiame ir susukame į foliją. Supilame grietinėlę ir dar paverdame. Kai padažas po 5-6 ims tirštėti, puodą nuimame nuo ugnies. Kiaušinio trynį išsukame su 2-3 šaukštais padažo ir supilame į likusį padažą. Šiuo padažu užpilkite patiekiamą žuvį, išimtą iš folijos, bei pabarstome žalumynais.

Vienas žvejys klausia kito:

– Eini žvejoti?

– Ne.

– O kodėl?

– Todėl, kad horoskope perskaičiau, jog šiandien sėkminga diena žuvims.

***

Užmetė senis tinklą į jūrą ir sėdi kaip durnius be tinklo.

***

Ateina Ona į darbą, jos draugė klausia:

– Ko tu tokia liūdna? Ar atsitiko kas?

– Vyras išvažiuoja į žvejybą, – paaiškino Ona. Draugė išplečia akis:

– Ir dėl to tu liūdi? Džiaugtis reikėtų!

– Nemokyk manęs. Nori, kad jis nebeišvažiuotų?

Kiekvienas žvejys kažkada pagauna savo gyvenimo žuvį… arba ne.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Laisvalaikis su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.