Klaipėdiečiai kasdien keliauja, kelia krovinius 900 liftų.
Nors liftas – potencialiai pavojingas įrenginys, tačiau jų apsauga nuo vandalų palikta patiems savininkams. Mokesčiai už liftą yra skiriami tik kasdieninei priežiūrai. Jų nekaupiama nei remontams, nei susidėvėjusių liftų pakeitimui ir tuo labiau apsaugai nuo chuliganų.
Liftas – giljotina
Ypač pavojinga mėginti išlipti savo jėgomis iš lifto, įstrigusio tarp aukštų.
Anot bendrovės „Klaipėdos liftas” direktoriaus Kazimiero Kazakevičiaus, Vilniuje keleivis buvo perkirstas pusiau, kai mėgino išlipti iš įstrigusio lifto. „Durys buvo atplėštos nelaukiant pagalbos. Kai keleivis lindo iš kabinos, keltuvas pajudėjo”, – pasakojo direktorius.
Pasak jo, į kabiną reikia visų pirma įeiti suaugusiam, o po to įleisti vaikus. Išlipant reikia pirma išleisti vaikus, o po to turi išeiti suaugę. Svoris sustojusiame lifte užtikrina, kad niekas jo neiškvies.
„Kaune moteris išlipo iš kabinos ir paskui save traukė vaiką, sėdintį ant rogučių. Liftą iškvietė kitas keleivis.
Durys užsidarė, kabina su vaiku pasileido į apačią. Vaikas pakibo ore. Moteris buvo apsivyniojusi pirštus rogučių virve. Virvė nutraukė moteriai pirštus”,- prisiminė direktorius.
Degino keltuvus
K.Kazakevičius pasidžiaugė, kad Klaipėdos liftuose nebuvo skaudžių nelaimių. Tačiau keleivinius keltuvus siaubia jauni uostamiesčio vandalai.
Pasak direktoriaus, anksčiau liftuose buvo gražūs šviestuvai, tačiau plastmasiniai – degūs. „Vandalai buvo supleškinę kelis liftus. Nuostoliai buvo skaičiuojami dešimtimis tūkstančių litų.
Dabar visi šviestuvai pakeisti. Jie yra nedegūs – armuoto stiklo, tačiau neišvaizdūs”, – pasakojo direktorius.
Anot jo, liftus siaubia vagys „metalistai”. Jie vagia iš kabinų aliuminio juosteles. Dabar pritaikomos plieninės juostelės, bet ir tokias nuplėšia.
Kabinas siaubia ir kitaip. Išbraižo, išpiešia sienas, lubas, sudaužo mygtukus.
Įrenginiai – saugūs
Liftų saugumu rūpinasi ne tik „Klaipėdos liftas”, bet dar trys įstaigos. Keleivinius keltuvus tikrina kas penkiolika dienų. Būna ir kitos apžiūros: kas mėnesį, kartą per pusmetį. Kartą per metus atliekami lifto statiniai – dinaminiai bandymai.
Pasak direktoriaus, per bandymus į liftą prikrauna svorio ir paleidžia liftą į apačią, į viršų. Tikrinami apsaugos mechanizmai. Pavyzdžiui, sužinoma, ar keltuvas sustoja dėl per didelio svorio, ar laiko lynai.
K.Kazakevičius sakė, kad kiekvieno iš trijų lifto lynų atsargos koeficientas – 11. Taigi jie gali išlaikyti 33 kartus didesnį svorį, nei jiems kasdien tenka. „Visus tris lynus pakeičiame iškart, jei pastebime, kad nors vieno vielos yra nors truputį padilusios”, – teigė direktorius.
Remontui litų nerenka
Bendrovė „Klaipėdos liftas” aptarnauja apie 20 eskalatorių, apie 900 liftų, iš jų – apie 500 keleivinių. Tai yra beveik visus miesto keltuvus ir eskalatorius.
Anot bendrovės „Klaipėdos liftas” direktoriaus, liftus prižiūrėti būtų lengviau, jei gyventojai suprastų, kad yra jų savininkai. „Iki šiol daugeliui atrodo, kad liftas yra „valdiškas”, – sakė direktorius.
Bendrovė renka mokesčius tik už keltuvų priežiūrą. Už elektrą, sunaudotą liftams, gyventojai moka energetikams.
„Liftų priežiūros tarifai nepakeisti nuo 1998-ųjų liepos. Už keltuvų kapitalinį remontą ar net jų pakeitimą gyventojai turi mokėti papildomai, nes į priežiūros tarifą šios išlaidos neįtrauktos”, – paaiškino K.Kazakevičius.
Vigantas Danilavičius