Pirmieji grybai – patys skaniausi, todėl po kiekvienos stipresnės liūties prisiekę grybautojai pasiima krepšį, patogius batus ir išsiruošia grybauti.
Nors baigiantis vasarai miškuose atsiranda nemažai grybų, tikrasis karas dėl jų Lietuvoje dar neprasidėjo. Turguje grybai brangoki, o norint pririnkti krepšį šių rudeniu kvepiančių gėrybių, miške tenka užtrukti ne vieną valandą.
Prirenka mažai
Vakar anksti rytą prie Naujosios perkėlos į Smiltynę pakalbinta grybautoja, prisistačiusi Zinaidos vardu, „Klaipėdai” pasakojo, kad grybų Smiltynės pušynuose dar nedaug.
Moteris tikino anksti rytą miške sutinkanti ir daugiau grybautojų, tačiau ir jų krepšiai – ne kupini.
„Turbūt rytoj važiuosiu Žemaitijos link, už Kulių. Ten miškai drėgnesni, gal ir grybų bus daugiau. Vakarykštė liūtis žemę sudrėkino, galbūt ir prisigrybausiu bent porą krepšių,” – vylėsi grybautoja.
Klaipėdietė pasakojo daugiausiai aptinkanti baravykų, šilbaravykių, raudonikių. Kai kuriuose pušynuose – ir voveraičių.
Iš grybų užsidirba
Pensiją gaunančiai moteriai grybavimas – papildomas pajamų šaltinis. Grybus Zinaida parduoda daugiabučio, kuriame gyvena, kaimynams. Šie vis klausia kone kasdien grybauti išsiruošiančios moters, kada ateis jų eilė vakarienei išsikepti šviežių miško gėrybių.
„Tenka norinčius į eilę užrašyti. Nunešu, o dėl kainos susideru pagal situaciją – lengviau ar sunkiau grybus rinkau, ar toli teko važiuoti, kiek laiko sugaišti, – tikino klaipėdietė. – Tikrojo grybų sezono dar teks palaukti. Bet jau buvo dienų, kai visi miške rasti grybai į krepšius netilpo. Teko krauti į plastikinius maišelius”.
Užvakar apie pusantro kilogramo jaunų raudonikių ir baravykų grybautoja kaimynui pardavė už 25 litus.
Moteris pasakojo išsiruošianti anksti rytą, keliaujanti autobusais ir žinanti visus jų grafikus. Tačiau kokie yra jos mėgstamiausi miškai, kaip ir daugelis grybautojų, ji neatskleidė. Miglotai pasakojo retkarčiais pagrybaujanti apie Darbėnus, Kulius, o kartais nuvažiuojanti ir į miškus aplink Rietavą.
V.Landsbergis grybavo
Europarlamentaras Vytautas Landsbergis šiemet taip pat jau grybavo.
„Sustojome Dzūkijoje pakeliui namo prie kažkurio miško ir pagrybavome kelias valandas. Ne į patį geriausią mišką pataikėme, bet vakarienei grybų užteko, – tikino profesorius. – Labiausiai mėgstu patroškintus šviežius grybus su grietine be jokių įmantrybių.”
V.Landsbergis tikino, kad jau seniai nepatyrė itin sėkmingo grybavimo, kai namo tenka parsivežti bent po 200-300 baravykų.
„Anksčiau, kai buvau jaunesnis ir politika tiek laiko nereikalaudavo, su žmona trečią ryto keldavomės, Vilniuje sėsdavome į traukinį ir važiuodavome į Dzūkiją vadinamuoju grybų traukiniu. Grįžę vakarop su didžiausiais krepšiais, dar iki paryčių grybus ruošdavome sūdymui, konservavimui. Entuziazmo pakako, – prisiminė profesorius. – Žinojome jau ir savo vietas, kur grybai auga, be to, juk koks malonumas po mišką vaikščioti. O jei dar ir grybavimas sėkmingas, – malonumas trigubas”.
Šiomis dienomis prie jūros su žmona atostogaujantis politikas grybauti nesiruošia. Tikino nežinąs gerų vietų, pažįstamų, kurie parodytų grybingas vietas taip pat neturįs, todėl grybavimą kol kas atidėlioja.
Grybai – iš Labanoro
Klaipėdietis Seimo narys Antanas Bosas kasmet grybauja bent po 5-7 kartus. Tačiau tai daryti jis labiausiai mėgsta ne aplink Klaipėdą, o Labanoro girioje. Ir renka tik baravykus.
Šiemet politikas dar negrybavo. Sakė, jog turi žinių, kad pats baravykų augimas dar neprasidėjęs.
„O ko ten dėl kelių grybų į mišką veržtis. Pats malonumas, kai išėjęs žinai, jog tikrai pilną krepšį pririnksi, – tikino jis. – Be to, juk ne rezultatas svarbiausia. Malonu gamtoje pabūti, mišką pažinti, stengtis suprasti, kuriose vietose didžiausia tikimybė baravykų rasti. Dar nesu toks geras grybautojas, kad į mišką lyg į daržą susirinkti grybų eičiau. Tenka paieškoti”, – teigė politikas.
Baravykus džiovina
Seimo narys mėgsta šviežius grybus su šviežiomis bulvėmis. Juos gamina tą pačią grybavimo dieną.
„Likusius baravykus pats ir sudžiovinu. Labai patinka žiemą išsivirti barščių su džiovintais baravykais ar kokį mėsos padažą su baravykais paruošti. Džiovinami grybai geriausiai išlaiko savo gerąsias savybes, konservuotų nemėgstu,” – sakė A.Bosas.
Į mišką – keliskart
Šiemet Lietuvos miškų institutui atlikus gyventojų apklausą paaiškėjo, kad per pastaruosius trejus metus miške lankėsi beveik visi apklaustieji Lietuvos gyventojai.
Besilankančių miške skaičius per trejus metus padidėjo nuo 82 iki 96 proc.
Tik 4 proc. apklaustųjų nurodė nė karto nebuvę miške.
Apklausos duomenimis, Lietuvos gyventojai miške lankosi 3-4 kartus per metus.
Kaip svarbiausią lankymosi miške tikslą apklausos dalyviai nurodė grybavimą. Net du trečdaliai šį tikslą nurodė kaip pagrindinį. Antra pagal svarbą lankymosi miške priežastis – poilsiavimas ir atostogų praleidimas. Toliau – uogavimas. Dažniausiai miške poilsiauja jaunimas, didmiesčių gyventojai, šeimos, kurių pajamos didesnės nei vidutinės, o grybauja ir uogauja vyresnio amžiaus žmonės.
Lietuvos miškuose dažniau lankosi vyrai, o ne moterys.
Grybai ir pavojingi
Laukiantiems, kol grybavimo sezonas įsibėgės, medikai primena atsargiai rinkti ir ruošti grybus.
Dažniausiai lietuviai renka voveraites, baravykus, raudonviršius, šilbaravykius, lepšes. Tačiau Lietuvoje auga apie 100 rūšių nuodingų grybų, o apie 20 iš jų – pavojingi gyvybei.
Reikia būti ypač atsargiems renkant pievagrybius, nes į juos panašios blyškiosios musmirės, o ūmėdės ir žaliuokės neretai supainiojamos su žalsvosiomis musmirėmis.
Be to, medikai pataria rinkti tik jaunus grybus, nes senuose gali būti susikaupę nuodingų junginių, o surinktus grybus apdoroti tą pačią dieną.