Vasarą užklydus į Berlyną nebūtina vien zulinti grindinio, – galima maloniai laiką leisti miesto želdynuose, rasti patogią vietą atsipūsti prie vandens.
Gerai jaustis čia galima vien dėl to, kad pernelyg netenka taupyti maistui: parduotuvėse panašiomis į lietuviškas kainomis įmanoma įsigyti daugelį produktų, nebrangių pusgaminių. Kai kurių daržovių bei vaisių, pavyzdžiui, brokolių, žiedinių kopūstų, bananų ar nektarinų, taip pat jogurto ar dribsnių ir kitų vasariškai lengvų produktų pasižvalgius galima rasti net pigiau nei pas mus. Butelaitis alaus parduotuvėje – 60-70 euro centų (apie 2,5 lito). Tiesa, lauko kavinėje bokalas šio gėrimo atsieis vidutiniškai 3,5 euro (apie 12 litų), kavos puodelis – apie 2 eurus (beveik 7 litai).
Vokietijos sostinėje matėme nemažai nepretenzingų, vadinamojo laisvo stiliaus lauko kavinių, ir ypač – spalvinga publika išsiskiriančiame Prenclauer Bergo rajone. Palei pat gatvę laukan išnešti paprasčiausi suolai, kai kur – seni odiniai foteliai ar net dėžės nuo produktų. Viena Prenclauer Bergo užeigų – „Weinerei” – taiko savotišką mokėjimo tvarką. Iki 20 valandos kava, vynas, užkandžiai, desertai tekainuoja po 1 eurą (3,45 lito). Po 20 valandos už įėjimą jau tenka mokėti 1 eurą, gėrimų ar užkandžių nuo švediško stalo gali imti kiek nori. Ant vieno stalo – didelis vyno butelių pasirinkimas, ant kito – kepta duona, salotos. Tačiau išeidamas sumoki tiek, kiek manai esą verta. Daugelis lankytojų nepagaili 5-7 eurų (iki 25 litų), tačiau jei taupus lietuvaitis nepaliks nieko – niekas negaudys, į policiją neveš.
Vakarop šurmuliuoja vieno gražiausių Berlyno rajonų, esančio šalia „Hackescher Markt” transporto stoties, užeigos. Netoli – ir žavingi „Hackesche Hofe” pereinami kiemai, gausiai lankomi turistų. Viename kiemų įsikūrusiame „Chamaleon” varjetė rodomas šou „Soap”. Tarp internacionalinės trupės atlikėjų – ir lietuviška dainininkės Linos Navakaitės pavardė.
Paupio gyvenimas
Norisi atsipūsti arčiau vandens? Tada keliaukite prie miestą kertančios Šprė upės. Keista – upė kvepia. Gal – kad švari, o gal – kad krantinės žemesnės ir esi visai šalia vandens. Iš abiejų pusių – gausybė lauko kavinių, kur smagu stebėti praplaukiančius laivus. Jie, plukdantys pro garsiausius istorinius Berlyno paminklus: reichstagą, Katedrą, Muziejų salą, modernius valstybės institucijų pastatus, kursuoja vienas po kito. Atsižvelgiant į maršruto ilgį bei įvairias nuolaidas, kelionė suaugusiajam kainuoja 7-15 eurų (apie 25-52 litus).
Kelete paupio vietų įrengti miesto paplūdimiai. Palei neseniai baigtą statyti bene didžiausią Europoje geležinkelio stotį „Lehrter Bahnhof”, kur susikerta požeminio „U-Bahn”, antžeminio „S-Bahn” bei greitojo traukinio linijos bei gausu įvairių parduotuvių, supiltas smėlio ruožas.
Čia jau kelintus metus rengiamas tarptautinis smėlio skulptūrų festivalis „Sandsation”. Įėjimas nepigus, apsimoka nebent šeimyninis bilietas, tačiau lankytojų nemažai. Kažkas apžiūrinėja milžiniškus, kelių metrų aukščio, regis, neįsivaizduojamai sudėtingus įgyvendinti rytietiškos tematikos kūrinius, o kai kas, įsitaisę paplūdimio kėdėse, paprasčiausiai stebi gyvenimą.
Pasilepinti prie ežerų
Liepos pabaigoje-rugpjūčio pradžioje Berlyne buvo vėsu bei lietinga, tad neteko pasilepinti saule prie vieno iš miestą supančių ežerų. Jų išties nemažai, o pasiekti šiuos vandenis iš bet kurios vietos miesto transportu galima per pusvalandį. Beje, įrengti paplūdimiai yra mokami. Reikia atsiskaityti už komfortą: valomą smėlį, dušo kabinas, persirengimo kabinas ir kt. Diena – 2,5-3 eurai (apie 10 litų). Nuošaliau esančiomis paežerėmis galima mėgautis nemokamai. Aplink ežerus yra ir ne vienas nudistų paplūdimys, – jie čia mėgstami. Beje, nuogaliai kartais nesidrovi pagulinėti ir miesto centro parkuose.
Labai norint iš Berlyno galima palėkti ir iki pat Baltijos jūros. Artimiausią kurortą – Varnemundę – traukiniu galima pasiekti per tris valandas. Naudojantis savaitgalio akcija vadinamąjį gražaus savaitgalio bilietą ten ir atgal 5 žmonėms galima įsigyti už 33 eurus (apie 115 litų). Keliaujant keliese – kaina ta pati.
Su kepsnine – į parką
Nenorint vaikštinėti įkaitusio miesto gatvėmis, galima išsiruošti ir į vieną Berlyno centre ar aplink įsikūrusių parkų. Internete skelbiama, kad šiame mieste yra daugiau kaip 2,5 tūkst. žaliųjų plotų, parkų ir poilsio vietų. Bendras jų plotas sudaro maždaug 5,5 tūkst. hektarų. Centre besidriekiantis ūksmingas „Tiergarten”/// užima net 210 hektarų ir yra seniausias ir didžiausias Berlyno parkas jau net 500 metų. Praeityje tai buvo miesto miško plotas priešais miesto vartus, jį diduomenė naudojo iškyloms žirgais bei medžioklei. Pamažu miestas kūrėsi ir aplink parką, o pastarasis išsiplėtė nuo Berlyno zoologijos sodo geležinkelio stoties iki Brandenburgo vartų.
Jo takeliais vaikštinėjantį atvykėlį dabar gal labiausiai stebina draudžiantys parko teritorijoje naudoti kepsnines ženklai. Tačiau, anot berlyniečių, keptos mėsytės mėgėjai nepaiso šių draudimų. Labiausiai „grilintojų” pamėgta vieta esą žalieji plotai prie rūmų – „Haus der Kulturen der Welt”.
Verda šeimyninis gyvenimas
Šeimai su vaikais smagu aplankyti Berlyno zoologijos sodus. Jų yra du: miesto centre esantis garsusis „Zoologischer Garten” yra seniausias Vokietijoje, įkurtas dar 1844 metais. Jis didžiuojasi gyvūnų gausa: čia jų yra apie 14 tūkst. ir net 1500 rūšių. Antrasis – sostinės pakraštyje esantis „Tierpark”///, arba Žvėrynas, buvo įkurtas 1954 metais Vokietijos Demokratinės Respublikos laikais ir 160 hektarų plotu yra didžiausias Europos zoologijos sodas. Norint neskubant jį apeiti reikia gero pusdienio, tad verta iš anksto pasirūpinti užkanda. Taip daro ir vokiečių šeimos – susėdusios ant suoliuko traukia iš rankinių virtą kiaušinuką ar bandelę. Beje, Zoologijos sode vaikštančių berlyniečių šeimas, poras ar vienišius labai neretai lydi dar vienas ar keli lankytojai, tai yra šunys, su kuriais vokiečiai, regis, niekur negali išsiskirti.
Zoologijos sodo ypatybė – gyvūnams skirtos didžiulės teritorijos, kur jie laksto beveik laisvi, nuo lankytojų neretai atskirti tik vandens grioviu. Nuostabu tai, kad daugelis žvėrių atsivedę jauniklius, tad parke verda gyvenimas, kurio neatsibosta stebėti: drambliukai žaidžia straubliais, tigriukai vaiko, stumdo vienas kitą kaip didžiausi padaužos, beždžioniukai taškosi balos vandeniu. Didelį įspūdį šiame parke daro labai erdvūs paukščiams skirti kupolai bei aptvarai.
Augalijos karalystėje
Berlynas didžiuojasi ir vienu didžiausių Europoje Botanikos sodu. Deja, pagrindinis paviljonas remontuojamas, tačiau ir kituose galima pamatyti įvairių rūšių egzotiškos augalijos: neįtikimų rūšių kaktusų, paparčių, palmių, Australijos, Naujosios Zelandijos medžių bei krūmokšnių ir t. t. Vaikštant laukuose aplink, atrodo, vien tik augalijos rūšis žyminčios lentelės. Net nesant prisiekusiam gamtos pasaulio mėgėjui iš čia sunku išeiti.
Įdomu užsukti ir į rytiniame miesto pakraštyje Marcano rajone įsikūrusį poilsio parką. Lankytojai kviečiami pasigrožėti arabiško, kiniško, japoniško, korėjietiško ir Balio salos apželdinimo ypatumais. Ir suaugusiesiems, ir vaikams patinka tujų labirintas. Galima pasisupti hamake ar tiesiog pagulėti po medžiu gėrintis margaspalviais vasariškais želdiniais. Įdomu, kad tiek šiame, tiek, pavyzdžiui, anksčiau minėtame Žvėryne galima įsigyti metinį lankytojo bilietą. Ateityje poilsio parko teritorijoje žadama kurti naują – Itališko renesansinio stiliaus kampelį. Ta proga prisiminti planai pertvarkyti Gedimino bokšto papėdėje esantį Sereikiškių parką į renesansinį. Pastaruoju metu apie tai nieko neteko girdėti.