Jau aštuonerius metus iš eilės muzikos talentai iš Lietuvos ir kitų pasaulio šalių vasarą susirenka Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijoje, kurioje meistriškumo kursus veda garsiosios Bermanų muzikų šeimos nariai.
Deja, idėjos sumanytojas ir projekto varikliukas, legendinis rusų pianistas Lazaris Bermanas, jau antrus metus nebeatvyksta į meistriškumo kursus – fortepijono virtuozą pasiglemžė netikėta mirtis. Tačiau jo žmona Valentina ir sūnus Pavelas neapleidžia misijos.
Kursuose šiais metais tobulinasi jaunieji perspektyvūs menininkai iš Lietuvos, Italijos, Rusijos, Armėnijos, Pietų Korėjos – iš viso 42 muzikantai.
Tarptautinių kursų vadovė Rasa Krėpštienė prisimena, kad kursai pradėti organizuoti paties L. Bermano iniciatyva.
„Pianistas koncertuodavo Lietuvoje, turėjo daug draugų, o ir klimatas jam puikiai tiko. Vėliau čia nusipirko butą, tad bendradarbiavimas prasidėjo labai natūraliai ir gyvenimiškai”, – prisimena R. Krėpštienė, džiaugdamasi, kad kiekvienais metais norinčių tobulintis nemažėja.
V. Berman tikina, kad pirmiausias tikro talento bruožas – charizma.
„Poveikis publikai labai svarbus. Dažnai būna, kad žmogus groja tvarkingai, bet tai neužkabina auditorijos. Taigi sugebėjimas suvirpinti stygas, jungiančias muzikantą ir publiką, labai reikalingas. Kartais net nenori sutikti su tuo, ką daro žmogus, bet būni sužavėtas”, – aiškino V. Berman.
Jos sūnus Pavelas Bermanas pritaria motinai ir patikina, kad charizmos neįmanoma suvaidinti – arba turi tai, arba ne.
Pavelai, kokie Jūsų įspūdžiai apie šių metų kursą?
Juose visada yra vienas pastovus ir geras dalykas – tai tęstinumas. Turiu omenyje tai, kad kiekvienais metais čia atvažiuoja dalis tų pačių jaunuolių, kurie sudaro kursų branduoliuką ir ašį. Kita vertus, visada atsiranda naujų veidų. Džiugina ir viena, ir kita. Gera stebėti nebe pirmus metus čia atvažiuojančių jaunuolių augimą ir vystymąsi, o šviežias kraujas taip pat įneša naujovių. Šių metų kursas tikrai puikus. Taigi tradicija tęsiasi.
Lietuviai labai skiriasi nuo kitų šalių moksleivių, ar vis dėlto muzika ir talentas yra universalūs dalykai?
Žinoma, muzika ir talentas – jungia, tačiau kiekvienas turi ką nors individualaus, prikausančio nacionalinėms šaknims ar tam tikrai mokyklai. Pasaulyje daug kalbama apie globalizaciją, todėl suprantama, kad ir muzikos ji neaplenkė – skirtingi stiliai ir mokyklos tapo artimesnės. Tačiau reiktų pažymėti, kad šiuose kursuose mes stengiamės propaguoti rusiškos mokyklos tradicijas – bandoma įsiskverbti į muzikinį tekstą, pajusti garsinį tikslumą. Tai skiriamieji rusiškos mokyklos bruožai.
Apskritai didelis dėmesys kreipiamas į kūrinio vidinės dvasios perteikimą, o ne išorinius efektus. Žinoma, vaizdingai groti irgi reikia, nuo to niekur nepabėgsi. Jei vertintume bendrą situaciją pasaulyje, tai pastebimas nukrypimas į labiau paviršutinišką bei vaizdingą grojimą.
Iš ko sprendžiate, kad jaunas talentingas žmogus gali tapti virtuozu? Ar tai galima pamatyti iš karto?
Taip, galima. Tam, kad suprastum, ar žmogus gali tapti žvaigžde, užtenka išgirsti tik kelis pagrotus garsus. Bet ar talentingas žmogus taps tikrai geru muzikantu, priklauso nuo daugelio faktorių – nuo asmenybės, Dievo dovanos, nuo to, kokiomis sąlygomis jis gyvena ir su kuo dirba. Ir, žinoma, sėkmė. Sakoma, kad sėkmė aplanko tuos, kurie jos nusipelnė. Esu tikras, kad talentas niekada neprapuls ir anksčiau ar vėliau bus atrastas.
Prisimenu tokį pavyzdį. Vienas žymus smuikininkas Prancūzijoje vedė kursus. Kadangi norinčių tobulintis buvo labai daug, o laiko išklausyti visų nebuvo, garbus muzikantas tiesiog paprašydavo jaunuolių suderinti smuiką. Taigi tikras talentas matomas iš karto.
Kas svarbiausia muzikoje: jausmas ar technika?
Viskas kartu. Galiu tai palyginti su namo statymu. Be pamatų namo, kad ir kokio gražaus, nebus. Jis tiesiog sugrius. Pamatai – tai technika. Bet tik fundamentas be namo taip pat niekam nereikalingas. O kai yra viskas: muzikalumas, muzikos supratimas, – pirmame plane atsiduria žmogaus individualumas bei asmenybė. Svarbu, kas yra żmogus, ką jis gali duoti publikai ir ar gali ją vesti paskui save. Čia ir prasideda įdomūs dalykai.
Kas jaunam talentingam žmogui gali sutrukdyti pasiekti muzikinių aukštumų? Juk pasiseka ne visiems.
Pražudo tai, kad jaunuolis įdeda per mažai darbo. Kartais būna, kad jaunasis talentas vystosi, pasiekia tam tikrą ribą ir toliau progresuoti nebepajėgia. Paaiškėja, kad talentas nebuvo pakankamai didelis. Nors gero pedagogo turėjimas, talentingų muzikantų klausymasis bei patirtis scenoje labai padeda. Per koncertą muzikantas gali išmokti daugiau nei per daugelį pamokų. Žinomi ir nuolat scenoje esantys žmonės yra visiškai kitame lygyje. Ne todėl, kad jie daug talentingesni, bet todėl, kad jie turi galimybę scenoje vesti pokalbį su publika.
Sako, jei gali nedainuoti – nedainuok. Arba, jei gali nekurti, nedaryk to. Tai galima pritaikyti ir profesionaliam grojimui?
Taip, ir labiau nei kitur. Muzikanto profesija sunki, o „prasimušti” nelengva. Jei gali gyventi be to, pasirink kitą specialybę. Muzika reikia užsiimti tik tada, jei negali gyventi be jos. Daug mūsų… Nors orkestrų ir salių jau gausiau, viskas auga, tačiau kiekvienais metais konservatorijos išleidžia didelius būrius muzikantų. Anksčiau, kai vidutinis muzikantų lygis buvo žemesnis, buvo labai juntamas skirtumas su žymiais artistais. Dabar viskas labai arti ir skirtumai nebe tokie juntami.
Kokiomis sąvybėmis turi pasižymėti žmogus, siekiantis profesionalaus muzikanto karjeros?
Tai skirta visokiems žmonėms ir yra susiję su jo gabumais muzikai. Aš norėčiau sakyti, kad jis turi būti labai geru žmogumi, tačiau taip būna ne visada, – juokiasi. – Svarbu ir labai dideli norai.
Šią savaitę jau vyko keli jaunųjų talentų, dalyvavusiųjų Bermanų meistriškumo kursuose, pasirodymai, o nespėję pamatyti gabiųjų smuikininkų ir pianistų tai padaryti gali spėti šiandien bei rytoj P. Domšaičio galerijoje 16 val. bei sekmadienį 18 val. Klaipėdos universiteto Menų fakulteto koncertų salėje.