Visuomenės sveikatos specialistams kelia nerimą nepakankamai saugiai tvarkomos medicininės atliekos asmens sveikatos priežiūros, teisinės medicinos, odontologijos ir kitose sveikatos priežiūros įstaigų užkrečiamųjų ligų padaliniuose, odos ir venerinių ligų skyriuose, mikrobiologijos, virusologijos ir parazitologijos laboratorijose, kraujo perpylimo centruose ir kitur.
Yra priimtas ne vienas įstatyminis aktas, tačiau Lietuvoje vis dar nėra bendros medicininių atliekų tvarkymo sistemos. Šiuo metu, visuomenės sveikatos specialistų teigimu, dalis medicininių atliekų tvarkoma ir išvežama iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų nesilaikant Lietuvos ir Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimų ir kelia pavojų užsikrėsti ŽIV, hepatitais B ir C.
Praėjusiais metais Kauno visuomenės sveikatos centro (KVSC) specialistai pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą formą pirmą kartą surinko duomenis iš Kauno apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigų apie medicininių atliekų tvarkymą. Tačiau apibendrinę duomenis visuomenės sveikatos specialistai abejoja ar jie atitinka realią situaciją.
Asmens sveikatos priežiūros įstaigų pateiktais duomenimis, pernai Kauno apskrityje užregistruotos 155,7 t infekuotų medicininių atliekų, 91,9 t naudotų vienkartinių gaminių, 20,5 t aštrių daiktų, 10,7 t kūno dalių ir organų, 2,4 t netinkamų vartoti vaistų.
Įstaigų duomenys rodo, jog daugiau nei pusė infekuotų atliekų buvo nukenksmintos, tačiau didžioji jų dalis kaip buitinės atliekos išvežtos į bendrus sąvartynus, 35 proc. sudegintos, 12 proc. apdorotos mikrobangomis. 18 t skalpelių, adatų ir kitų aštrių daiktų dezinfekuoti, bet neradus kur padėti taip pat atsidūrė bendrame sąvartyne, pusę tonos sudeginta, 2,5 t atiduota perdirbti. Iš daugiau kaip 10 tonų užregistruotų žmogaus kūno dalių ir organų daugiau nei pusė palaidota specialioje kapinių teritorijoje, 27 proc.sudeginta ir 15 proc. palaidota ligoninės teritorijoje.
Viena medicininių atliekų rūšis – infekuotos atliekos, užterštos žmogaus krauju, sekretais, pūliais ir išmatomis, infekcinių ligų sukėlėjais ir toksinais, susidarančios atlikus chirurgines intervencijas; kita – tai kūno dalys ir organai; aštrūs daiktai – švirkštai, adatos, skalpeliai, stiklo duženos; naudoti vienkartiniai gaminiai – kateteriai, pirštinės, paklodės; netinkami vartoti vaistai – pasibaigęs tinkamumo laikas, nekokybiški, surinkti iš gyventojų.
Pasak visuomenės sveikatos specialistų, didžiosios ligoninės medicinines atliekas tvarko geriau. Kur kas prastesnė tvarka mažosiose gydymo įstaigose, odontologijos kabinetuose, kurie didžiąją dalį dezinfekcinėmis medžiagomis nukenksmintų aštrių panaudotų daiktų, infekuotų atliekų išmeta net į konteinerius arba išveža į sąvartyną. Šios atliekos, kaip švirkštai, skalpeliai, gali būti panaudoti pakartotinai, jomis gali susižeisti vaikai. Problemos neišsprendžia ir medicininių atliekų sandėliavimas ligoninės patalpose, nes trūksta lėšų saugykloms įrengti, nėra kur jų išvežti.
Atliekant patikrinimus gydymo įstaigose KVSC visuomenės sveikatos saugos kontrolės specialistai pastebėjo iškilusį pavojų medicinos darbuotojams. Pasak specialistų, medicinines atliekas tvarkančios bendrosios praktikos slaugytojos ir jų padėjėjos neįvertina jų grėsmės sveikatai ir ne visada saugiai dirba su jomis.
„Būtina neatidėliotinai rasti galimybę centralizuotai surinkti, saugiai nukenksminti ir sudaryti sąlygas medicinines atliekas perdirbti arba sunaikinti. Atliekų užkrato grėsmė įvardinta ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose. Netinkamai tvarkomos ir išvežamos į bendruosius sąvartynus medicininės atliekos kelia grėsmę žmogaus sveikatai, gyvūnams ir aplinkai”,- sakė laikinai pavaduojanti Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėją Virginija Grilauskienė.
Kauno visuomenės sveikatos centras